Kova su menamu pedofilų klanu, begalės teismų, Seimo nario kėdė ir pabėgimas į Jungtines Valstijas – tai jau vienuoliktus metus besitęsiančios Neringos Venckienės istorijos dalys. Buvusi teisėja subūrė visą armiją sekėjų, kurie už ją stojo mūru, – kovojo, kad N. Venckienės globojama dukterėčia nebūtų grąžinta motinai Laimutei Stankūnaitei, kovojo ir kad N. Venckienė liktų Seime. Tačiau jai dingus, dingo iš politinio lauko ir jos bendražygiai.
N. Venckienės istorija prasidėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. 2009 metų spalio 5 dieną po dvigubos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir L. Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo paskelbta Drąsiaus Kedžio paieška. Šeimos skyrybos ir kova dėl vaiko globos virto Garliavos istorija – dar 2008 m. D. Kedys teisėsaugai rašė skundus, kad jo mažametė dukra buvo tvirkinama.
„Visus žmones, kurie atpažintų šitą asmenį, parodytą nuotraukoje, nedelsiant prašome pranešti policijai ir būti atsargiais“, – sako policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.
Tada Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė stojo ginti brolio. Ji, kaip ir D. Kedys, teigė, kad jos dukterėčia – D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra, tapo pedofilų klano auka. Netrukus pasipylė protestai. Žmonės prie prezidentūros reikalavo ištirti pedofilijos bylą. Reagavo ir pati prezidentūra.
„Šis įvykis rodo... bus asmeninė atsakomybė“, – tąsyk sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Po pusmečio nuo žudynių – 2010 metų balandį – D. Kedžio kūnas rastas prie Kauno marių. N. Venckienė buvo įsitikinusi, kad tai – žmogžudystė, nes esą norima išsaugoti pedofilų klano paslaptis. Netrukus žuvo dar 2 žmonės – Andrius Ūsas – mergaitės krikštatėvis, kuris buvo vadinamosios pedofilijos bylos įtariamasis ir Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnis Vaidas Milinis. N. Venckienė buvo tapusi laikinąja dukterėčios globėja.
„Aš noriu dukrą susigrąžinti, o ne globą“, – tikino mergaitė motina.
„Aš iki Stankūnaitės lygio nenoriu nusileisti. Jūs pažiūrėkit kaip aš gyvenu, kaip mano tėvai ir nuvažiuokit pas Stankūnaitės tėvus“, – tąkart sakė N. Venckienė.
2011 m. gruodį teismas nusprendė, kad mergaitė turi augti su motina L. Stankūnaite, bet N. Venckienė sprendimo nevykdė.
„Aš nematau tikslo kariauti su Stankūnaite ir jos tėvais, nes aš iki tokio lygio niekada nenusirisiu, ir tai ne tokie žmonės su kuo aš galėčiau kovoti, bet paprasčiausiai rašydama skundus, gindama mergaitę aš tik dėl to darau, kad man tos mergaitės gaila“, – tada tikino N. Venckienė.
„Mergaitė nevažiuos, ji nenori ir nevažiuoja“, – teigė D. Kedžio teta Audronė Skučienė.
Mergaitės perdavimo L. Stankūnaitei drama užsitęsė. Prie N. Venckienės namų Klonio gatvėje visą laiką budėjo ją palaikančiųjų armija, kuri priešinosi vaiko perdavimui motinai. 2012 metų gegužės 17 dieną teismo sprendimas vis dėlto įvykdytas.
„Čia išgamos, iškrypėliai užvaldė valstybę...“, – tada piktinosi N. Venckienė.
„Pavyko labai gerai, kadangi mergaitė praktiškai nepatyrė to streso, kurio mes labai bijojome ir tikėjomės, kad taip gali nutikti“, – sakė L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas.
Tuo metu generalinio komisaro pareigas ėjęs dabartinis premjeras Saulius Skvernelis atostogavo, jį pavadavo Renatas Požėla.
„Esame įsitikinę, kad policija veikė teisėtai, naudojo tinkamas adekvačias priemones, neviršijo savo įgaliojimų. Pažiūrėjus filmuotą medžiagą akivaizdžiai matosi kaip globėja Neringa Venckienė naudoja smurtą bent prieš vieną iš policijos pareigūnų, t.y. du kartus trenkė kumščiu į galvą“, – informavo R. Požėla.
N. Venckienė netrukus tapo įtariamąja keliose baudžiamosiose bylose.
Teisėjos darbą ji nutarė keisti į politiką, subūrė judėjimą „Drąsos kelias“, su kuriuo pateko į Seimą. Politinė karjera nebuvo ilga. Prokurorai Seimo paprašė panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę, kad pateiktų įtarimus pagal keletą baudžiamojo kodekso straipsnių. Ją vėl mėgino ginti aršūs gynėjai.
Bet Seimas teisinę neliečiamybę panaikino. N. Venckienė netrukus išvyko iš Lietuvos. Seime jai įvykdyta apkalta.
„Ji diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
N. Venckienei teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Tik pirmiausia reikėjo ją rasti.
„Kol kas informacijos apie asmens konkrečią buvimo vietą konkrečioj užsienio valstybėj nėra žinoma“, – konstatavo tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Krušna.
Pasirodė nuotraukos, kur buvusi teisėja užfiksuota Jungtinėse Valstijose – Čikagoje. Anot generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, 2015 m. buvo gautas patvirtinimas iš JAV dėl priimto N. Venckienės ekstradicijos prašymo.
Jungtinės Valstijos sutiko perduoti N. Venckienę Lietuvai – jos gynybos, siekiant, kad ji nebūtų grąžinta į tėvynę, ėmėsi sūnus Karolis.
„Mano mama tapo nepatogi kliūtis teisinei ir politinei sistemai ir Lietuvoje jai tapo nebesaugu. Todėl 2013 metais mama ir aš pabėgome į Jungtines Valstijas ir paprašėme politinio prieglobsčio“, – tvirtino N. Venckienės sūnus Karolis Venckus.
Prieglobsčio negavo. Iš Lietuvos išvykus N. Venckienei jos bendražygių Seime irgi nebeliko. Per istoriją iš pareigų pasitraukė ne vienas teisėjas. Dėl žmogžudysčių Kaune tyrimo iš Generalinio prokuroro pareigų taip pat pasitraukė Algimantas Valantinas. Aukšto rango policijos pareigūnai atsidūrė teisiamųjų suole dėl netinkamo pareigų atlikimo reaguojant į nužudymus Kaune – jie išteisinti.
L. Stankūnaitė tapo valstybės saugoma liudytoja, ji su dukra išvyko iš šalies, gyvena užsienyje.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
