Lietuvoje

2019.09.07 14:53

Prašo empatijos pabėgėliams: mums pokštui prilygstantis petardos sprogimas jiems juokingas nebus

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.07 14:53

Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovės Lietuvoje Renata Kuleš akcentuoja, kad pabėgėlių mūsų šalyje nėra daug, patys lietuviai su jais susiduria nedažnai, tad dalis visuomenės vis dar jų bijo. Jai pritaria ir generalinis policijos komisaras Linas Pernavas, kuris taip pat akcentuoja, jog lietuviams būtina suprasti ir pabėgėlių praeitį, mat, pavyzdžiui, net ir nekaltas pokštas karo baisumus mačiusius žmones gali įžeisti.

Apie pabėgėlius Lietuvoje šeštadienį buvo kalbama diskusijų festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Ar vis dar bijome pabėgėlių Lietuvoje?“.

Kaip teigė diskusijos moderatorius, portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius priminė, kad du trečdaliai į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš jos iškeliavo. Apie lietuvių baimę pabėgėliams, pasak diskusijos moderatoriaus, signalizuoja ir tyrimai, kurių vienas rodo, kad 73 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje, 68 procentai gyventojų mano, jog pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus.

JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro Lietuvoje atstovė R. Kuleš tvirtino mananti, kad lietuvių neigiamai nuomonei apie pabėgėlius įtakos turi pati statistika. Anot jos, Lietuvoje pabėgėlių nėra daug, su jais susiduria nedažnai, tad baimės kyla iš nežinojimo.

„Pabėgėlių Lietuvoje nėra daug, taigi asmeninių patirčių, asmeninio kontakto su pabėgėliais nėra daug. Tai ir sąlygoja, kad žmonės mažiau pasitiki pabėgėliais, jų labiau bijo, o baimė ir sukuria tą nepasitikėjimą“, – kalbėjo R. Kuleš.

Iš pradžių nekentė žiemos, o vėliau per sniegą vaikščiojo basomis

Diskusijoje dalyvavusi pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar Maštaviečienė pasakojo į Lietuvą atvykusi daugiau negu prieš 10 metų. Šiuo metu moteris teigė jau esanti įsiliejusi į lietuvių bendruomenę. Ji ištekėjo už lietuvio, ėmėsi verslo. Vis dėlto, kaip teigė E. Maštavičienė, tik atvykus į Lietuvą, jai buvo labai sunku.

„Man pasitiko gili, šalta žiema, kurios niekada nemačiau. [...] Buvo labai šalta, žmonės nesišypso, esi vienišas. Labai vieniša, labai šalta, labai tamsu ir niūru buvo. [...] Bet Lietuva buvo pirmoji šalis, kurioje aš suradau ramybę. Dabar jau Lietuvoje galiu ramiai kurti gyvenimą. Prieš tai, ten, kur gyvenau, supratau, kad ten buvo pragaras. Nesupratau, ką reiškia psichinė sveikata. Sirgau depresija. Lietuvoje viskas pasikeitė“, – pasakojo E. Maštaviečienė.

E. Maštavičienė buvo viena pirmųjų pabėgėlių Lietuvoje. Moteris tikino, kad nepaisant visų sunkumų, šiuo metu jai Lietuvoje gera. E. Maštavičienė teigė, jog jai net ir žiema pradėjo patikti.

„Pirmi metai pabėgėliams yra sunkiausi, ypač, jei nėra pagalbos iš bendruomenės ir jeigu neatrandi savęs. Mano santykis su žiema per šešerius metus pasikeitė. Šešerius metus aš nekenčiau žiemos, bet vieną rytą atsikėliau ir savo vaikus rogėmis per mišką nuvežiau iki auklės. Tada nustebau, kad suprakaitavau, tai darydama. [...] O šiandien aš ir basomis lakstau žiemą, ir susipažinau su sveikuoliška gyvensena. [...] Čia jau yra kitas lygis“, – džiaugėsi E. Maštavičienė.

Apžvalgininkas: mes visi esame kilę iš pabėgėlių

Politikos apžvalgininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka teigė, kad ieškant atsakymo į klausimą, kodėl lietuviai nebebijo pabėgėlių, būtina prisiminti, jog iš esmės visa Europa, visi europiečiai yra pabėgėliai.

„Europa, išskyrus Italiją ir Graikiją, yra didžiojo tautų kraustymosi padarinys“, – patikino R. Valatka ir vėliau pridūrė, kad Lietuva šiuo klausimus nėra išimtis.

Apžvalgininkas, kalbėdamas neigiamą požiūrį į pabėgėlius, siūlė prisiminti, kad žmogus yra ne tik socialinė, bet ir biologinė būtybė.

„Kodėl žmogus bijo? Nugaros smegenimis jaučiame, kad esame pabėgėliai. Kita vertus, žmogus yra ne tik socialinė, bet ir biologinė būtybė, o ką daro gyvūnai? Jie gina savo teritoriją ir ją gins nuo tos pačios rūšies žmonių. Tai yra užkoduota. Žiūrėkite, kaip elgiasi Londono lietuviai. Jie džiūgauja, kad ateis „Brexit“ ir daugiau niekas iš Lietuvos negalės į Londoną atvažiuoti“, – dėstė R. Valatka.

Kita vertus, kaip kartojo žurnalistas, į pabėgėlius šnairuojantys lietuviai veikiausiai patys bijo tapti pabėgėliais, o toks pavojus, pasak R. Valatkos, yra realus.

„Mes visi esame pabėgėliai, žinome, kaip tai yra baisu. [...] Mes visi, čia esantys, galime tapti pabėgėliais. Užteks, kad Astrave atsitiktų tai, kas atsitiko Černobylyje, ir staiga visi iš neapykantos pabėgėliams taptume tais, kurie prašys kitų: „priimkite mus“, – dėstė R. Valatka.

Policijos vadas: turime būti labiau empatiški

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas teigė manantis, kad baimės dėl pabėgėlių yra susijusios su žmonių nežinojimo. Jis pats tvirtino apie pabėgėlius turėjęs kitokią nuomonę, tačiau ją pakeitė išvyka į Jordaniją, kurioje komisaras teigė pamatęs, kaip žmonės gyvena pabėgėlių stovyklose.

„Kai tu pamatai 80-ties tūkstančių vietų stovyklą, kurioje tuo metu yra 40 tūkstančių žmonių – tai yra aptverta teritorija dykumoje – kurioje dirba 350 policininkų, kur veikia mokyklos, ligoninės, kai tu pamatai visus tuos žmones [...], tai tada tampi labiau empatiškas, supranti realią situaciją. Supranti, kad šalia yra Sirija, už 100 kilometrų vyksta karas, žūsta žmonės. Tada pasikeičia ir paties supratimas“, – pasakojo L. Pernavas.

Anot jo, statistinius duomenis, kalbant apie pabėgėlius, vertinti taip pat reikėtų labai objektyviai ir racionaliai. Pasak L. Pernavo, 1 proc. Lietuvos gyvenančių žmonių yra užsieniečiai, 99 proc. – Lietuvos gyventojai.

„Nusikaltimų padaroma vienas prie vieno, tai yra 1 procentą nusikaltimų padaro užsieniečiai, 99 procentus – Lietuvos gyventojai“, – pažymėjo Lietuvos policijos vadovas.

„Didžioji dalis nusikaltimų, kuriuos padaro užsieniečiai, yra eismo įvykiai“, – atkreipė dėmesį L. Pernavas.

Pasak jo, ši statistika rodo, kad baimintis, jog pabėgėliai Lietuvoje padidins nusikaltimų skaičių, nėra pagrindo.

L. Pernavas, kalbėdamas apie lietuvių ir pabėgėlių santykius, kartojo, kad visuomenei privalu suprasti, iš kur į Lietuvą atvyko žmogus ir ką jis patyrė. Pabėgėlis, anot policijos vadovo, įvairiose situacijose gali iš pirmo žvilgsnio elgtis keistai, tačiau neretai tai susiję skaudžia žmogaus patirtimi.

„Mes turime būti labiau empatiški, turime suprasti esamą situaciją, suprasti tų asmenų (pabėgėlių – LRT.lt) situaciją, nes jie yra patyrę daug neigiamų dalykų. Kažkoks veiksmas mums gali atrodyti nedėkingas ar blogiausiu atveju chuliganiškas, bet tiems žmonėms jis gali sukelti labai blogas emocijas, labai blogus prisiminimus ir jie gali reaguoti visiškai ne taip, kaip reaguotų lietuvis.

Įsivaizduokite tuos asmenis, kurie patyrė karo pavojus, kurių artimieji, šeimos nariai, draugai ar kaimynai buvo nužudyti. Įsivaizduokite tokių žmonių susibūrimą ir meskite petardą. Vienaip reaguotumėme į tai mes, visi, bet kuris, iš čia esančių, nes mums tai būtų eilinis juokelis, bet tiems žmonėms, kurie keletą metų gyveno karo pavojuje, kurie mato nuo sprogimų žūstančius žmones, reaguotų visai kitaip“, – aiškino L. Pernavas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt