Lietuvoje

2019.06.30 20:43

Bandymas pradėti nepasitikėjimo procedūrą Pranckiečiui žlugo: valdančioji frakcija atsisakė rinkti parašus

Iš pradžių akcentavę savo teises į Seimo pirmininko postą, šią savaitę „socialdarbiečiai“ netikėtai susitelkė į kalbas apie didesnius vaiko pinigus ir skurdo mažinimą šalyje, o tai esą įgyvendinti galima tik perėmus Socialinių reikalų ir darbo ministerijos kontrolę.

„Mes pasakėm savo poziciją: pirmiausiai mes deramės dėl SADM ir programos, kurią mes pasiūlėme. Dar kartą sakau: be rimtos socialinės atskirties mažinimo programos iš tikrųjų, sudarinėti koalicijos nėra labai daug prasmės“, – sako LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Tokios kalbos ne juokais supykdė Valdemarą Tomaševskį. Būtent Lenkų rinkimų akcija pernai liepą siūlė vaiko pinigus didinti iki 120 eurų, prašė, bet negavo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, todėl atsisakė oficialiai jungtis prie valdančiosios daugumos. V. Tomaševskis piktinasi, kad „socialdarbiečiai“ svetimas idėjas naudoja savireklamai.

„Prieš savaitę kalbėjau su ponu G. Kirkilu. Jis sutiko, kad čia mūsų projektai, mūsų derybų objektas, kad jie šito klausimo nekels. Įjungiame televizorių – kiekvieną dieną G. Kirkilas komentuoja vaiko pinigus, komentuoja vaiko pinigus. Tai reikėjo daryt prieš 2,5 m., o ne tik komentuoti“, – sako LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

V. Tomaševskis aiškina, kad pagrindinės kautynės vyksta dėl politinių postų, o ne dėl vertybinių dalykų. Anot mūsų šaltinių, praeitą savaitę kilo rimta krizė ir vos neskilo „socialdarbiečių“ frakcija.

„Mes Memorandumo nepasirašėme, tai tie, kas pasirašė Memorandumą postus pasidalino, o dabar aiškėja, kad turi problemų. Mes tokių problemų neturime, todėl džiaugiamės“, – teigia V. Tomaševskis.

Trijų partijų pasirašytame Memorandume Seimo pirmininko postas numatytas „socialdarbiečiams“. Tačiau šių pareigų G. Kirkilui neužleidžia „valstiečių“ deleguotas dabartinis Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. G. Kirkilas patikino, kad jei tai „valstiečiams“ didžiulė problema, Seimo pirmininką deleguoti jie gali patys.  

„Nėra mūsų prerogatyva, dėl to net ir nesiderame šiuo metu“, – tvirtina G. Kirkilas. 

R. Karbauskis tikina, kad tai dar nereiškia, jog „socialdarbiečiai“ atsisakė Seimo pirmininko posto.

„Nežinau iš kur jūs ištraukėte pasakymą, kad „jiems nereikia”. Aš girdėjau pasakymą – „tai ne prioritetas”. „Ne prioritetas” yra pasakyta, bet „nereikia” nėra pasakyta niekieno“, – tikina LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.

Ketvirtadienį į R.Karbauskio kabinetą vis užsukdavo premjeras, „socialdarbiečių“ derybininkai, išeinančiųjų veidai nešvytėjo optimizmu. Tos pačios dienos pavakare pranešta, kad „socialdarbiečių“ iniciatyva derybos dėl valdančiosios koalicijos sustabdytos.

Mūsų duomenimis, ketvirtadienį surengta „Valstiečių ir žaliųjų“ frakcijos narių apklausa „Ar jie pritartų, kad Seimo pirmininko postas atitektų koalicijos partneriams?“. Dauguma dalyvavusiųjų pritarė, kad turi būti laikomasi Memorandumo – Seimo vadovo pozicija priklauso „socialdarbiečiams“. Maža to, frakcijos nariams buvo siūloma pasirašyti po Seimo nutarimo projektu dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku V. Pranckiečiu. 

„Buvo kalbama apie tai, kad surinkti parašus dėl nepasitikėjimo, bet po to vyko diskusija, kad vis dėlto tokie dalykai daromi pagal Seimo Statutą. Jeigu jau norima atstatydinti Seimo pirmininką, tam yra slaptas balsavimas, balsuojama slaptai ir tos procedūros reikia laikytis“, – sako Seimo LVŽS frakcijos narys Vytautas Bakas.

Taigi, kol kas bandymas pradėti nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūrą žlugo ir tai, o ne kitos priežastys lėmė, kad koalicijos susitarimo pasirašymas atidėtas.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas sako, kad politinio pasitikėjimo prasme ties nuline padala atsidūrę „socialdarbiečiai“ politikoje išbus ne daugiau kaip pusantrų metų. Ši partija jau ne pirmą kartą demonstruoja egoizmą, rūpestį dėl savo gerovės.

„Pirmas bandymas buvo partijų finansavimo kažkoks protu nesuvokiamas projektas, antras bandymas – rentos tiesiogine prasme. Trečias bandymas dabar gauti kažkokias pozicijas kontroliuojant valstybės įmones tikriausiai, kas jiems irgi užtikrintų tam tikrą finansinių srautų kontrolę ir turbūt visiškai neprastą būtent finansinę ateitį vėliau, bet jie paprašė labai daug ir R.Karbauskis nepasiruošęs jiems tiek sumokėti. Ne tik politine prasme“, – teigia B. Ivanovas.

Šiuo metu teisiamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo susitarimą pasirašyti trims partijoms, o panorėję, „socialdarbiečiai“ esą galėtų prisijungti ir vėliau. 

„Mažumos Vyriausybė šiandien irgi yra įmanoma. Jeigu 8 lenkai, 6 mūsų, 51 valstietis, tai realiai, tie skaičiai kaip ir sutaptų. Kaip žinote, mišrioje frakcijoje yra 5 Seimo nariai, kurie visa laiką de fakto palaiko valdančiąją daugumą dabartinę“, – teigia R. Žemaitaitis.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį išklausys visų keturių potencialių koalicijos partnerių atstovus.

„Pasižiūrėsime kokie ten tie poreikiai yra dar atsiradę, nes čia kas dieną vis naujas atsiranda, ir tada grąžinsime visus į realybę ir bus tada realybė“, – sako S. Skvernelis.

Anot Karo akademijos profesorės Jūratės Novagrockienės, dabartinės valdžios politika iki šiol buvo grįsta ne ideologinėmis vertybėmis, o  socialinių ydų taisymu, pavyzdžiui, kova prieš alkoholizmą, dėl konkurencingumo vaistų rinkoje, tačiau kai iškilo grėsmė dėl išlikimo valdžioje, netgi šitos programinės nuostatos nuėjo į antrą planą.

„Iš tikrųjų, tai ta visa elgsena, politinė elgsena arba greičiau tokia asmeninio intereso elgsena, ji rodo, kad valstybės interesas absoliučiai ignoruojamas. Visos pasekmės, kokios yra galimos po šitų nesutarimų, derybų ar antiderybų, jos iš tikrųjų atsigręš į pagrindinę instituciją, t.y. prieš Seimą, Vyriausybę, o galų gale, prieš pačią valstybę“, – teigia gen. J. Žemaičio karo akademijos profesorė J. Novagrockienė.

Dabar koalicijos susitarimas planuojamas jau „kitos savaitės pabaigoje“.

Savaitė. Socialdemokratų darbo partijai spyriojantis, netyla kalbos apie mažumos Vyriausybę