Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) prezidiumas, aptaręs derybų dėl valdančiosios koalicijos rezultatus, dūrė pirštu į „valstiečius“, kurie esą į derybas nežiūri rimtai. „Socialdarbiečiai“ tvirtino, jog derybose neatsižvelgta į jų pateiktus labai svarbius 5 punktus, tad partija nusprendė nepasiduoti ir siekti, jog jų iniciatyvos būtų palaimintos.
Trečiadienį po dvejas valandas trukusio išplėstinio „socialdarbiečių“ prezidiumo posėdžio partijos lyderis G. Kirkilas neslėpė, kad posėdis buvo „aštrus“.
„Mes konstatavome, kad mūsų derybų partneriai „valstiečiai“ ne iki galo rimtai derasi, nedalyvauja (derybose – LRT.lt) lyderiai, sunku labai kalbėtis dėl kitų klausimų, kai praktiškai nėra premjero“, – Seime žurnalistams po išplėstinio LSDDP prezidiumo posėdžio sakė G. Kirkilas.
Anot jo, derybose nėra įvertinti bent 5 LSDDP pateikti siūlymai: valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimas, 122 eurų dydžio vaiko pinigai, siūlymas sumažinti miško kirtimų normą, iniciatyva sumažinti valstybės valdymo išlaidas bent 15 procentų, nemokamas maitinimą pradinukams.
„Yra prasmės sudaryti koaliciją, kuri turi šiek tiek mažiau negu pusantrų metų darbo, tik tuo atveju, jeigu šios būsimos naujos koalicijos programa bus akcentuoja į socialinės atskirties mažinimą“, – aiškino G. Kirkilas.
Jis teigė, kad LSDDP dėl minėtų penkių punktų būsimiems koalicijos partneriams nusileis tik tada, jei išgirs racionalius, įtikinamus argumentus.
„Jeigu bus pateikti rimti argumentai, kodėl jų negalima realizuoti, mes racionalius argumentus visada girdime. Bet kol kas aš negirdžiu jų“, – tvirtino LSDDP vadovas.
Neoficialiai buvo teigiama, kad koalicinė sutartis bus pasirašyta ketvirtadienį, bet, pasak G. Kirkilo, kol nebus susiderėta dėl visų vertybinių nuostatų, tol LSDDP sutarties nepasirašys.
„Bus pasirašyta tik tada, kai bus viskas sutarta. [...] Mes laikome, kad derybos dėl programinių ir vertybinių nuostatų nesibaigė“, – pažymėjo politikas.
Dėl valdančiosios koalicijos derasi „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Seimo pirmininko nenori, taikosi į ministeriją
LSDDP lyderis kartojo manantis, kad „valstiečiai“ derasi vangiai ir pokyčių siekia ne iš esmės, o tik „kosmetinėmis pataisomis“.
G. Kirkilas žurnalistams sakė, kad LSDDP nereikia Seimo pirmininko pozicijos, nepaisant to, kad memorandume dėl koalicijos buvo numatyta, jog šis postas atitenka „socialdarbiečiams“.
LSDDP lyderis akcentavo, kad „socialdarbiečiams“ daug svarbesnė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Mums Seimo pirmininko pozicija nėra joks prioritetas. Tai buvo tik pirmas pareiškimas, memorandumas ir, jeigu tai yra „valstiečiams“ didžiulė problema, tai jie patys gali deleguoti Seimo pirmininką.
Kodėl mes reikalaujame dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? Todėl, kad mes čia daugiausiai pasiūlymų ir pateikėme. Mes pateikėme pasiūlymus, mes norime turėti instrumentą. Kitas klausimas, kad atrodo, kad išrinktasis prezidentas taip pat išreiškė kai kurias abejones dėl šitos ministerijos. Aš manau, kad mes turime rimtesnių kandidatų į šias pozicijas. Aš, aišku, apie jas šiandien nekalbėsiu, kol derybos nesibaigė“, – tvirtino G. Kirkilas.
Jis pažymėjo, kad LSDDP nekelia klausimo, kiek jie norėtų valdyti ministerijų.
Nori pamatyti S. Skvernelio aktyvumą
„Socialdarbiečių“ lyderis G. Kirkilas vis dėlto teigė tikintis, kad dėl koalicijos pavyks susitarti visiems.
„Turint tinkamą politinę valią, galima greitai susitarti“, – pažymėjo jis.
G. Kirkilas, paklaustas, kaip vertina premjero Sauliaus Skvernelio indėlį ir dalyvavimą derybose, neslėpė norintis, kad Vyriausybės vadovas aktyviau įsitrauktų į derybas. Jis aiškino, kad derantis dėl programinių nuostatų, privalu suprasti, jog būtent Vyriausybės su premjeru priešakyje realizuos sutartas iniciatyvas.
Anot jo, taip pat labai svarbu sužinoti, kas sudarys ministrų kabinetą.
„Būtų gerai, kad, aišku, žinotume, kas bus kiti Vyriausybės nariai, kokie jie bus, koks kompetencijos lygis bus jų, nes, matote, nėra taip paprasta greitai ateiti ir per pusantrų metų kažką padaryti. Turi būti kompetentingi žmonės ar bent jau buvę Vyriausybėje ir žinantys Vyriausybės mechanizmą“, – dėstė G. Kirkilas.
LSDDP pirmininkas taip pat neslėpė, kad „socialdarbiečiams“ labai svarbu išgirsti, ar S. Skvernelis liks vadovauti Vyriausybei.
„Aišku, tai yra labai svarbu. O kai jūs galvojate? Labai keista, kad mes šiek tiek ratais vaikščiojame“, – kalbėjo parlamentaras.
S. Skvernelis dar prieš prezidento rinkimų pirmą turą paskelbė, kad nepatekęs į rinkimų antrą turą, atsistatydins iš premjero posto. Į antrą šalies vadovo rinkimų turą nepatekęs S. Skvernelis iki šiol teigia, jog savo sprendimą – liks ar neliks vadovauti Vyriausybei – paskelbs liepos 12 d., po to, kai bus inauguruotas išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.
G. Kirkilas neslėpė, kad, jo manymu, teoriškai įmanoma, jog, nepavykus deryboms dėl koalicijos, Lietuvą gali valdyti mažumos Vyriausybė. Vis dėlto, kaip pridūrė jis, nesusiformavus aiškiai daugumai parlamente, sprendimą galės priimti išrinktasis prezidentas G. Nausėda.
„Kada nėra aiškios daugumos, prezidentas po inauguracijos turi iniciatyvą“, – tikino G. Kirkilas.
