„Keturios minutės stovėjimo vietoje pasitikint savimi su pačiomis aukščiausiomis platformomis už septyniolika eurų“, – taip juokdamasis apie pirmąjį savo pasirodymą pasakoja pašnekovas, prisistatantis Aura More.
LRT.lt portalo skaitytojams jis papasakojo apie tai, kaip šią saviraiškos formą pasitiko artimieji, kas ilgiausiai užtrunka ruošiantis ir kodėl vadinamųjų drago karalienių pasirodymai yra prabanga.
– Kada nusprendei įsileisti Aurą į savo gyvenimą?
– Ji pati pas mane įsibeldė (šypsosi). Intensyviau užsiimti šia veikla ėmiau per karantiną. Tada su draugais darbų neturėjome ir reikėjo ką nors veikti. Susiskambindavome ir dažydavomės. Mūsų kompaniją vienija tai, kad labai mėgstame amerikietišką laidą „Rupaul`s drag race“, tai žiūrėdavome ją ir bandydavome dažytis.
Iki tol tokius pasirodymus darydavau tik per Helovyną. Tai būdavo vienas kartas metuose, kai galėdavau persirengti moterimi ir eiti su aukštakulniais pasivaikščioti po Vilnių. Paskui tai išaugo iki to, kad pradėjome susitikinėti su drago karalienėmis (nors tuo metu dar nežinojome, kad tokios esame). Pasimatydavome, pasidažydavome, pasifotografuodavome ir viskas būdavo baigta. Paskui kalbėjomės, kad galbūt reikėtų nuvykti į kokį nors drago renginį.
Supratome, kad Lietuvoje tokių renginių nėra ir jeigu mes norime ką nors pamatyti, tai mums reiktų vykti į Londoną ar Amsterdamą. Tai gerai, kad vienintelis gėjų klubas Lietuvoje „Soho“ kartais atveždavo užsieniečių karalienių, į jas mes galėdavome pažiūrėti ir susipažinti su šia kultūra. Tuomet visi susibūrėme ir nusprendėme ką nors lipdyti. Ir kai paleidome pranešimą, kad vyks pirmasis Lietuvos drago šou Vilniuje, tai bilietus išpirko per pirmą valandą. Žmonės labai stipriai sureagavo į žodį „drag“. Tad pagalvojome, kad mes čia turime savo auditoriją, ir štai jau bus ketvirtas „Balaganzos“ (drago karalienių pasirodymų) sezonas.
– Kaip į polinkį eksperimentuoti su išvaizda reagavo tavo artimieji?
– Sesuo palaikė nuo pat pirmos dienos. Ji man nupirko pirmąjį mano natūralių plaukų peruką. Jie labai labai brangūs. Sakė, kad turiu akį tam, turiu viską, ko reikia, kad mano pasirodymai būtų sėkmingi. Niekada nedvejojo. Ir dabar ji labai aktyviai dalyvauja visame šiame procese. Nors gyvena užsienyje, kartu su manimi dalyvauja kiekviename kūrybiniame procese, kai stilizuoju naujus įvaizdžius.
O tėvai reagavo sunkiai. Nekalbu ta tema su jais, nes jiems tai nepatogu. Būdamas šešiolikos metų prisipažinau tėvams, kad esu homoseksualus. Jiems reikėjo dvejų metų, kad prieitų prie manęs su šiuo klausimu. Tai aš taip pat palieku ir karalienės klausimą šone. Laukiu, kol jie bus pasiruošę, o aš visada būsiu atviras su jais pasikalbėti.
– Ar norėtum, kad kada nors šeima apsilankytų tavo pasirodyme?
– Žinoma. Man labai gražu matyti, kai mūsų kitų jaunų karalienių tėvai ateina į mūsų renginius, šypsosi, palaiko ir mato tai kaip kažką gražaus. Čia yra geriausias dalykas. Mūsų žmonės yra labai konservatyvūs. Kai kurie mato tai kaip meną arba performanso formą, bet yra žmonių, kurie mato drago karalienes ir klausia: „Ką? Kas čia? Persirengiat ir ką jūs čia darot?“. Tokių labai didelė dalis. Tai stengiuosi neprovokuoti. Orientuojuosi į pozityvą.
– Gal galėtumėte papasakoti apie savo pirmąjį pasirodymą?
– Jis buvo siaubingas (juokiasi). Keturios minutės stovėjimo vietoje pasitikint savimi su pačiomis aukščiausiomis platformomis už septyniolika eurų. Tai buvo neįtikėtina. Aš buvau labai jauna drago karalienė. Nieko nesupratau nei apie makiažą, nei apie proporcijas, apie nieką. Kaip buvo, taip buvo. Aš žinau, kad kai kas telefonuose dar turi filmuotos medžiagos. Man labai smagu dabar pažiūrėti į tą pasirodymą, nes aš matau, kaip išaugau. Negalima palyginti tų dviejų karalienių. Bet esu dėkingas už tą momentą. Kai užlipau ant scenos, reikėjo pasirodyti dviejų šimtų žmonių auditorijai, po to numerio supratau, kad aš tai darysiu.
– Kiek tau kainuoja vienas pasirodymas?
– Vienas pasirodymas man kainuoja bent 500–600 eurų. Uždarbis yra kokie 10 proc. nuo išleistos sumos. Susidėlioju atitinkamai prioritetus, kad galėčiau sau tai leisti. Turiu atsisakyti kai kurių dalykų, kad galėčiau padaryti Aurą tokią, kokią aš ją matau. Mano aplinka sako, kad jau neproporcingai ir neracionaliai ją lepinu, aš su tuo sutinku. Galiu atsisakyti naujo kompiuterio ar lovos, kad galėčiau Aurai nupirkti naują peruką.
– Kas kiek laiko vyksta drago karalienių pasirodymai?
– Drago pasirodymai vyksta kartą per mėnesį. Kiekvieno mėnesio pasirodymui mes turime skirtingą temą, ji atspindi mūsų veiklą. Mėnesį užtrunka pasiruošti tai temai. Kiekvieną kartą skirtingas kostiumas, skirtinga daina. Dar turi susikalbėti su kitomis dešimt karalienių, kad nieks nesutaptų.
Tą dieną, kai vyksta pasirodymai, mėgstu pasilikti 5–6 laisvas valandas. Man patinka turėti daugiau laiko sau, kad neskubėdamas pasiruoščiau, išgerčiau kavos. Pasirengimas vyksta studijoje Gedimino prospekte, ten visos atvažiuojame. Studija reikalinga tam, kad nereiktų savo mikrorajonuose išeiti iš laiptinių ir provokuoti nereikalingų reakcijų. Iš savo „Balaganzos“ biudžeto turime studiją. Prospekte jaučiamės saugiai, laisvai. Kai išeiname pasivaikščioti, turistai mus fotografuoja, žavisi.
– Gal galėtum plačiau papasakoti, kaip atrodo tavo įvardytos 5–6 valandos pasiruošimo?
– Viskas priklauso nuo drabužio. Reikia atlikti viso kūno depiliaciją, nusiteikti. Supranti, kad tą naktį į tave žiūrės visi, norės fotografuotis, kalbėtis, tad tu jau atiduodi viską, ką gali. Mūsų publika linkusi kritikuoti. Jie pažiūri į bendrą vaizdą ir iškart ieško, kas jame ne taip. Praleidžia pro akis viską, kas yra gerai. Aš mėgstu padaryti nepriekaištingą įvaizdį. Tokį, kad pažiūrėjęs žiūrovas neturėtų prie ko prikibti.
– Kol kas paminėjai tik kūno depiliaciją. Kas eina po jos?
– Nesumenkinkime depiliacijos. Ji užtrunka tikrai ilgai (juokiasi). Visi drabužiai turi būti tobulai išlyginti. Esu perfekcionistas, tai visi šepetėliai ir makiažas yra tobulai sudedami. Kiekvienas dalykas turi savo kosmetinę. Visus įrankius susidedu į savo lagaminėlį ir keliauju į studiją. Studijoje išsidėlioju daiktus, kad matyčiau. Per tą visą procesą su karalienėmis pavalgome vieną kartą. Taip elgiamės, nes daugiau pavalgius fiziškai sunku dėvėti korsetus.
Paskui mes pasidažome, didžiąją dalį drabužių apsirengiame ir važiuojame į „Soho“ klubą. Iki renginio tuomet būna likusios dvi valandos. Klube taip pat turime savo grožio kambarius, ten ruošiame, stilizuojame perukus. Perukus tvarkau ne tik sau, bet ir kitoms karalienėms. Esu kirpėjas, tad karalienėms visuomet sakau, kad jeigu jos turi minčių, idėjų, tai gali pasidalinti su manimi ir aš pasistengsiu padaryti ką galiu dėl jų plaukų. Tas laikas labai greitai praeina.
O pasirodymas trunka keturias–penkias minutes. Tai tu gali įsivaizduoti, ką mes išgyvename per visą mėnesį ir kiek investuojame į aprangą, gerą makiažą, labai brangius plaukus, nagus, aksesuarus dėl penkių minučių. Ir kitą mėnesį vėl viskas iš naujo. Koks žmogus tai darytų savo noru, kai niekas to neprašo? Tik tas, kuris labai nori.
– Užsiminei, jog padedi kitoms karalienėms. Ar draugiška jūsų bendruomenė?
– Draugiška. Netgi sakyčiau, kad superdraugiška. Galima paprašyti susitikti, pamokyti dažytis, pasidalyti patirtimi. Artimiausiu metu turėsiu tokią dieną su mūsų nauja, pradedančiąja karaliene. Kai kurios iš mūsų turi patirties teatre, tad jos dalijasi savo patarimais, moko kitas. Visa tai yra tam, kad galėtume pasiekti aukščiausią tašką ir suteikti didžiausią vizualų malonumą žiūrovui.
– Kokius jausmus tau suteikia dalyvavimas pasirodymuose?
– Mūsų bendruomenėje niekas neprašo mūsų dalyvauti drago pasirodymuose. Tie bepročiai, kurie tuo užsiima, daro tai tik iš savo didelio didelio noro. Ir kai tu matai karalienę, supranti, kad tai yra šio žmogaus tyriausia, pažeidžiamiausia pusė. Niekas neprašo manęs dažytis, klijuotis blakstienų, dėtis peruko, bet tai darau, nes aš to noriu. Ir tuomet ateina pas mus žmonės ir sako: „Jūs tokios laisvos, tokios fainos, jūs kalbat lietuviškai.“ Žiūrovams tai yra akis atveriantis reiškinys. Kaip galima sakyti, kad Lietuva nemėgsta ir nepripažįsta drago kultūros, kai mes to net neturime.
– Kodėl nekeliaujate į kitas vietas? Minėjai, kad pasiliekate „Soho“.
– Mes einame tik ten, kur mus priima. Tos vietos turi būti draugiškos LGBT+ bendruomenei. Nenorime provokuoti visuomenės. Taip pat nesinori nusileisti iki baro karalienių lygmens. Juk filmuojamės filmuose, mus kviečia pozuoti žurnalų viršeliams, filmuojamės vaizdo klipuose su garsenybėmis. Mes darome didesnius dalykus. Norime pateikti save taip, kad nesame kokia nors ribinė vieta, kad kur galime, ten būname. Žmonės tave priims taip, kaip tu save pateiki. Jeigu pateiksi save kaip pigeną, tai gali stovėti ant kampo ir kažko tikėtis, bet ne, norime pateikti save kaip prabangos reiškinį, kad jeigu norite mūsų, tai mes turime pageidavimų. Ir tuomet žmonės kitaip reaguoja.
– Ko trūksta, kad drago renginiai būtų populiaresni?
– Finansavimo. Mes rašėme daugeliui įmonių Lietuvoje. Niekas neremia queer renginių. Tai apie ką galima kalbėti. Drago karalienės viską daro iš savo kišenės. Kai kurios įmonės netgi nenori peržiūrėti žinutės, nes tai queer renginys.
– Kaip, tavo nuomone, potencialūs rėmėjai įsivaizduoja jūsų bendruomenę?
– Mes prisistatome jiems kaip drago karalienės. Mūsų klausia, kas yra drago karalienės. Tuomet aiškiname, kad esame performeriai, kurie transformuoja save į priešingą lytį. Ir jie visi atsisako bendradarbiauti. Atrodo, kad drago karalienes jie suvokia kaip Juozą su sijonu.
– Kokių reakcijų sulaukiate per drag queens pasirodymus?
– Pas mus susirenka publika, nusiteikusi tam, ką išvys. Mes jau turime savo auditoriją. Kai kurie žino mūsų vardus, o kai kurie žino, kaip mes atrodome dienos šviesoje. Žmonės jau tikisi ir atitinkamų stilių iš mūsų karalienių. Štai viena bus glamūriškesnė, kita bus labiau rokenrolo stiliaus ir panašiai. Jau yra susiformavusi nuomonė. Mes visos turime savo gerbėjų.
