Operos legendos Marios Callas gerbėjai mėgsta sakyti, kad primadona mirė dėl sudaužytos širdies – mat nors buvo apdovanota išskirtiniu talentu ir šlove, jos asmeninį gyvenimą nuolat lydėjo nusivylimai ir artimiausių žmonių išdavystės. Nepaisant to, kad mylimasis ją paliko dėl kitos, po jo mirties sugniuždyta solistė paskutinius gyvenimo metus nugyveno kaip atsiskyrėlė.
Gruodį paminėjus 101-ąsias solistės gimimo metines, į kino ekranus žengė filmas „Maria“, pasakojantis apie paskutiniuosius jos metus Paryžiuje, kur, pasitraukusi iš viešumos, atvyko apmąstyti savo gyvenimo. M. Callas įkūnijo aktorė Angelina Jolie, padėjusi režisieriui sukurti subtilų ir jautrų portretą bei perteikti asmeninius legendinės solistės išgyvenimus, gilią melancholiją.
Slogūs išgyvenimai Marią lydėjo nuo mažų dienų. M. Callas tėvų santuoka braškėjo dar prieš jai gimstant, iš tiesų jų santykiai niekad nesiklostė – smalsi, itin menu besidominti Litsa mažai ką bendro turėjo su lengvabūdžiu George`u, visiškai nesidomėjusiu menu ir nevengusiu nueiti į kairę. Nepaisant to, pora skirtis neskubėjo, drauge juos laikė vaikai – pirmagimė Jakinta ir sūnus Vasilis, kurio mirtis 1922-aisiais dar labiau išjudino ir taip jau klibėjusią santuoką.
Reikalai dar pablogėjo 1923-iaisiais, šeimai persikėlus į JAV. Graikijoje G. Callas buvo sėkmingas farmacininkas, tačiau Amerikoje jis blaškėsi nuo vieno darbo prie kito, šeima kraustėsi iš vieno pigaus buto į kitą, nuolat kivirčijosi.
Tais pačiais metais Litsa sužinojo vėl esanti nėščia. Moteris labai norėjo sūnaus, tad 1923-iųjų gruodį pagimdžiusi dukrą, kai kurių šaltinių teigimu, buvo tokia nusivylusi, kad kelias dienas nenorėjo net žvilgtelti į naujagimę.
1956-aisiais „Time“ pasirodžiusiame interviu M. Callas savo vaikystę prisiminė su kartėliu. „Mano sesuo buvo liekna, graži, draugiška. Mama visuomet jai teikė pirmenybę. Aš buvau bjaurusis ančiukas, storas, nerangus, neįdomus. Žiauru priversti vaiką jaustis negražų ir nepageidaujamą, – kalbėjo operos solistė. – Nešiojau akinius storais stiklais, nenustojamai valgiau ir storėjau, nekenčiau mokyklos, bendraklasių.“
Tačiau pro mamos akis nepraslydo dar vaikystėje pradėję skleistis dukters muzikiniai gebėjimai. Ji skatino dukrą mokytis ir pasirūpino, kad ji lankytų vokalo pamokas. „Mane privertė dainuoti, kai buvau vos penkerių, ir aš to nekenčiau“, – knygoje „The Unknown Callas: the Greek years“ cituojama Maria. Kita vertus, ji teigė, kad tik dainuodama jautėsi išties mylima.
Su laiku tėvų santykiai vis labiau šlijo, o vyro neištikimybės žmoną erzino vis labiau. 1937-aisiais jie pasuko skirtingais keliais ir Litsa su dviem dukromis sugrįžo į Graikiją, įsikūrė Atėnuose. Čia 14-metė Maria laimėjo stipendiją mokytis Nacionalinėje konservatorijoje.
Kaip rašoma „Time“, prasidėjus karui, paauglė Maria dainuodavo italų ir vokiečių kareiviams, už tai gaudavo cukraus, makaronų ir taip padėdavo išmaitinti šeimą. Kaip prisiminė jos mokytojai, mergaitė tuo metu buvo labai drovi, jautė didžiulį nevisavertiškumo kompleksą. Vienintelis dalykas, kuriuo ji nedvejojo, buvo jos balsas.
Šis 1942-aisiais atvėrė jai Nacionalinės Atėnų operos duris. Pagrindinei trupės solistei susirgus, Maria buvo paprašyta perimti jos vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Toska“. Po šio pasirodymo ją pastebėjo ir įvertino operos kritikai Graikijoje.
Karui pasibaigus Maria sugrįžo į Niujorką. Ten jai buvo pasiūlyta atlikti Madam Baterflai vaidmenį, tačiau ji nesiryžo dėl savo svorio – tuo metu ji buvo putlesnė ir neretai nugirsdavo pastebėjimo dėl savo formų.
Niujorke ji praleido dar porą metų, tačiau viešai nedainavo. Galiausiai išvyko į Italiją, Veronoje ji buvo pakviesta dainuoti spektakliuose, už pasirodymą gaudavo keliasdešimt dolerių. Tai toli gražu nebuvo tai, ko perspektyvi solistė tikėjosi, tad ji jautėsi nusivylusi ir apgailestavo, kad dainavimo pamokose praleisti metai nuėjo šuniui ant uodegos.
Veronoje drovi, trumparegė, antsvorio turinti ir savimi nepasitikinti 23-ejų solistė sutiko 51-erių milijonierių, statybinių medžiagų gamybos verslą turintį Giovannį Battistą Meneghinį. Kaip rašoma „New York Times“, aplinkinių nuomone, jis buvo nuobodokas ir niekuo neišsiskiriantis, tačiau akimirksniu patraukė jauną solistę. 1949-aisiais jiedu susituokė.
Vyras pardavė savo verslą, gautas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą ir tapo žmonos agentu bei atsidavė jos karjerai. Vyro dėka Maria su pasirodymais apskriejo Italiją, surengė gastroles Lotynų Amerikoje ir kitur. Kiekvienam pasirodymui ji stropiai ruošėsi ir negailėdama jėgų gludino kiekvieną pasirodymą.
„Tačiau nekenčiau dainuoti. Buvau įsimylėjusi, o darbas mane atitraukė nuo vyro“, – prisipažino ji „Time“, tačiau nesustojo – jautė, kaip jai atsiveria „La Scala“, iš pradžių svečio teisėmis pakvietusi Marią atlikti vaidmenį operoje „Aida“. Netrukus po to M. Callas tapo visaverte operos teatro trupės nare ir viena pagrindinių solisčių.
Jos populiarumui augant, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė įtempti solistės santykiai su mama. Susidomėjimas dar labiau išaugo po 1956 m. pasirodžiusio interviu „Time“ ir po Litsos knygos „Mano duktė Maria Callas“ (1960 m.).
Viešumoje M. Callas įtemptus santykius su motina aiškino savo nelaiminga vaikyste, kurią praleido dainuodama ir dirbdama. „Niekada jai neatleisiu, kad atėmė mano vaikystę, kad vertė muzikuoti ir uždirbti pinigų“, – minėtame interviu prisipažino M. Callas ir atskleidė, kad išgarsėjusi gavo mamos laišką, kuriame ji prašė pinigų duonai, tačiau solistė padėti atsisakė. Ji tikino nesijaučianti kalta dėl šeimos finansinės padėties, mat daug dirbo, kad užsidirbtų, padaryti tą patį patarė ir savo sesei bei motinai.
Naujų detalių apie legendinės solistės gyvenimą pažėrė 2021-iaisiais pasirodžiusi Lindsy Spence knyga „Cast a Diva: The Hidden Life of Maria Callas“. „The Guardian“ duotame interviu biografijos autorė pasakojo, kad rinkdama medžiagą knygai, galėjo pamatyti niekur neskelbtus M. Callas laiškus, jos ir jos draugų dienoraščius ir kt.
„Ji piktinosi savo motina, kuri karo metais dirbo prostitute ir nacių kareiviams bandė įpiršti ir savo dukrą“, – pasakojo L. Spence, taip pat atskleidusi, kad motina spaudai be skrupulų pardavinėjo asmenines dukters istorijas bei bandė ją šantažuoti.
Biografės teigimu, ne ką geresnis buvo ir atlikėjos tėvas – nors turėjo tik menkų negalavimų, jis bandė įtikinti dukrą, kad miršta vargšų ligoninėje ir norėjo išpešti iš jos pinigų.
„Man nusibodo mano tėvų abejingumas ir egoizmas. Nebenoriu su jais jokių santykių. Tikiuosi spauda to nesužinos, kitaip prakeiksiu akimirką, kai apskritai turėjau tėvus“, – viename iš savo laiškų, anot Spencer, rašė M. Callas.
Nepaisant asmeninių išgyvenimų, M. Callas toliau sėkmingai kopė karjeros laiptais. Nors dažnai būdavo vadinama itin emocinga ir ugningo būdo, interviu žiniasklaidai iš tokių teiginių ji tik pasijuokdavo. Kuo niekas niekada neabejojo, kad ji labai daug ir sunkiai dirbo repeticijų salėje ir smulkmeniškai gludino atliekamas partijas.
Pradėjusi dainuoti „La Scaloje“ ji dar buvo apkūni ir ganėtinai ligota – neretai skundėsi, kad ją beria, dažnai kankino karščiavimas, tindavo kojos. Tačiau sėkminga karjera lėmė ir jos išvaizdos pokyčius – vos per porą metų ji atsikratė maždaug 30 kg. Nors buvo besibaiminančių, kad svorio kritimas pakenks jos balsui, M. Callas talentas neblėso.
Anot „Time“, tuo metu ji pradėjo gyventi primadonos gyvenimą – lepinosi vizitais parduotuvėse, pas siuvėjus, grožio specialistus, mėgavosi masažais ir įvairiomis procedūromis.
Jos drabužinėje puikavosi 25 kailiniai, 40 įvairių kostiumų, 150 porų batų, 200 suknelių, mažiausiai 300 skrybėlių. Buvo teigiama, kad pirštinių ji neskalbdavo, tiesiog išmesdavo po kelių dėvėjimų. Prabangiomis dovanomis, juvelyriniais dirbiniais po pasirodymų lepindavo ir vyras. Jis jai buvo padovanojęs prabangų automobilį ir keturių aukštų namą Milane.
„Žinau, ką žmonės kalba, – buvo prisipažinusi M. Callas. – Bet man nerūpi. Jis padarė mane labai laimingą. Moterys, turinčios jaunesnius vyrus, yra mažiau laimingos nei aš.“ Tiesa, panašu, kad dar prieš skyrybas ištarti atlikėjos žodžiai veikiau buvo graži istorija spaudai. Anot L. Spence, jos santuoka buvo toksiška – vyras neretai elgėsi grobuoniškai ir buvo neištikimas.
Be to, rūpindamasis M. Callas finansais, G. B. Meneghini pasiimdavo didžiąją dalį jos uždarbio, kad padengtų skolas arba paslėptų užsienio bankų sąskaitose. „Nuo tada, kai susituokėme, jis iš manęs atėmė daugiau nei pusę mano pinigų, viską perrašydamas savo vardu. Buvau kvaila juo pasitikėdama“, – asmeniniuose laiškuose apgailestavo ji.
Pora oficialiai išsiskyrė 1959-aisiais, tik santuoka subyrėjo ne dėl pinigų ir ne dėl turtų. 1957 m., dar būdama ištekėjusi, M. Callas susipažino su graikų laivybos magnatu Aristotle Onassiu, kuris taip pat tada dar buvo vedęs.
Kaip teigiama, jų santykiai išsirutuliojo kiek vėliau – daugiau nei po metų, išvykoje laivu, kurioje buvo ir jų sutuoktiniai. „Jiems išplaukus, paskalų skiltys pradėjo juos poruoti, tačiau jiems išlipus, buvo akivaizdu, jog Callas ir Onassio santuokoms ateina galas“, – rašė „New York Times“.
Iš pradžių pora neigė, kad juos sieja romanas, tačiau netrukus M. Callas pranešė apie skyrybas su vyru, tais pačiais metais prašymą skirtis pateikė ir A. Onassio žmona. Kai abejos skyrybos buvo oficialiai įteisintos, M. Callas ir A. Onassis savo romano nebeslėpė.
Biografai nesutaria, ar M. Callas galėjo turėti vaikų, tačiau anot L. Spence, tarp 1960-ųjų ir 1963-iųjų ji patyrė du persileidimus, o kitos biografės Ariannos Stassinopoulos teigimu, trečiąjį nėštumą solistė galimai nutraukė A. Onassio prašymu. Nors šis faktas niekada nebuvo patvirtintas, L. Spence linkusi sutikti su A. Stassinopoulos.
Operos solistės ir laivų magnato santykiai truko ne vienus metus, tačiau jie taip ir nesusituokė. M. Callas žiniasklaidai teigė, kad po skyrybų nebetiki santuoka ir antrąkart tekėti nebenori. Vis tik, biografų teigimu, greičiau buvo priešingai – Maria šeimos norėjo, tačiau A. Onassis nenorėjo jos kurti su Maria. 1968 m. magnatas vedė buvusią pirmąją JAV ponią, J. F. Kennedy našlę Jacqueline Kennedy.
Nepaisant to, niekas neabejojo, kad tuo metu magnato širdis priklausė Mariai. Kaip rašoma „Time and Country“, praėjus kelioms savaitėms po savo vestuvių, jis pasirodė prie M. Callas durų slenksčio Paryžiuje ir reikalavo jį įsileisti.
Anot A. Onassio vairuotojo, Marią jis mylėjo visą gyvenimą ir nuolat su ja matėsi. Gruodį People.com duotame interviu tuo metu jo sekretore dirbusi Kiki Feroudi Moutsatsos pasakojo, kad yra ne kartą padėjusi jiems susitikti. Vienas įsimintiniausių jų susitikimų – paskutinis. Sekretorė suderino viską taip, kad M. Callas galėtų aplankyti mylimąjį vienoje Paryžiaus ligoninėje.
Šis susitikimas tiesiog draskė žvaigždės širdį – ji žinojo, kad vilties pasveikti vyras nebeturi ir jie niekada nebebus kartu. Netrukus po šio susitikimo A. Onassis mirė.
„Jie buvo kaip dvyniai – jie neabejojo, kad yra gimę vienas kitam, – sako buvusi Onassio sekretorė. – Jis negalėjo be jos gyventi – ji buvo jo kūno, sielos, proto dalis.“
Anot moters, po mylimojo mirties Maria buvo sugniuždyta – ji gyveno savo pasaulyje, ji nenorėjo valgyti, eiti iš namų ar bendrauti su draugais. „Ji prarado norą gyventi“, – tikino ji.
Tiesa, jau po mylimųjų mirties biografų rankose atsidūrę asmeniniai laiškai ir dienoraščiai atskleidė ir dar vieną skaudžią šios istorijos pusę. M. Callas draugės dienoraštyje rašoma, kad A. Onassis svaigino savo mylimąją seksualiniais tikslais. „Šiandien mes tai laikytume išprievartavimu“, – teigia L. Spence.
Ir nors A. Onassis jai suteikė daug skausmo, o jų santykiai nuolatos buvo narstomi bulvarinių laikraščių puslapiuose, įsimylėjusi Maria atsitraukė nuo savo karjeros. Išgyvenant asmenines dramas ir prastėjant sveikatai, moteris vis tik panoro atnaujinti savo karjerą.
1971–1972 m. ji vedė pamokas garsiojoje Juilliardo menų mokykloje, vėliau su tenoru Giuseppe di Stefano leidosi į pasaulines gastroles, tačiau 1974-aisiais, joms pasibaigus, pasitraukė iš viešumos ir paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido atsiskyrusi savo bute Paryžiuje. Būtent šis jos gyvenimo laikotarpis vaizduojamas juostoje „Maria“.
Garsiausia pasaulio operos solistė mirė 1977-ųjų rugsėjį, būdama 53-ejų. Nors dažnai sakoma, kad ji mirė dėl širdies skausmo po mylimojo netekties, L. Spence teigimu, širdies smūgis scenos legendą ištiko dėl paskutiniais metais sparčiai prastėjusios sveikatos ir jau anksčiau išsivysčiusios priklausomybės vaistams. Po dvejų metų jos pelenai buvo išbarstyti Egėjo jūroje.
Nors legendinės solistės nebėra jau kone pusę amžiaus, susižavėjimas jos neeiliniu talentu neslopsta, daugelis bent jau iš knygų ir filmų nori pažinti bei suprasti, koks buvo Marios Callas pasaulis.
