Antradienio vakarą vyko pirmasis jubiliejinės, 70-osios, „Eurovizijos“ pusfinalis. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kurios dešimt šalių pateko į konkurso finalą, vyksiantį šeštadienį.
Dėl dešimties kelialapių į šeštadienį vyksiantį didįjį finalą antradienio vakarą rungėsi 15 šalių dainininkai. Tarp jų – ir Lietuvos, kuriai atstovauja dainininkas Lion Ceccah su daina „Solo Quiero Mas“, pasirodęs 12-uoju numeriu. Nuostabi žinia – jį išvysime finale!
Kitos laimingosios šalys, kurios pateko į finalą – Graikija, Suomija, Belgija, Švedija, Moldova, Izraelis, Serbija, Kroatija ir Lenkija.
Su viltimi pasirodyti finale teko atsisveikinti Sakartvelui, Estijai, Juodkalnijai, San Marinui ir Portugalijai.
Laidos įrašą galite žiūrėti čia:
Be to, kaip ypatingi svečiai šiame pusfinalyje pasirodė garantuotą vietą finale jau turintys Italijos ir Vokietijos dainininkai, o šios šalys taip pat balsuoja šį vakarą. Be jų, finale jau yra ir dvi kitos didžiosios „Eurovizijos“ rėmėjos – Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios prisistatys antrajame pusfinalyje.
Be to, šįmet į „Eurovizijos“ konkurso pusfinalius sugrąžintos balsuojančių šalių komisijos – balus jos jau skyrė pirmadienio vakarą vykusios generalinės pusfinalio repeticijos metu.
Vakaras prasidėjo jautriu numeriu – filmuku apie konkurso gerbėją Toni, kurį eurovizinės dainos lydi visą gyvenimą.
Jo pabaigoje Toni pasirodė scenoje ir uždainavo kūrinį „L‘amour est bleu“, kurį 1967-aisiais „Eurovizijos“ scenoje Vienoje atliko Liuksemburgui atstovavusi dainininkė Vicky Leandros. Netrukus prie jo scenoje prisijungė ir pati dainininkė (beje, 1972-aisiais tapusi ir konkurso laimėtoja) – tai jautri akimirka ir užuomina į „Eurovizijos“ istoriją.
Pasisveikinus vakaro vedėjams – aktoriui Michaeliui Ostrowskiui ir dainininkei bei modeliui Victoriai Swarowski – atėjo metas konkurso dalyvių pasirodymams.
Pirmoji scenoje – Moldova. Šiai šaliai atstovauja japonų kultūra besižavintis dainininkas ir reperis Satoshi.
Energingas kūrinys „Viva Moldova!“ šlovina dainininko gimtinę, pasakoja apie po pasaulį išsibarsčiusius jo tautiečius ir ragina linksmintis. Spindintys rūbai su tarptautiniu Moldovos telefono kodu, ugnies pliūpsniai, ekrane šokančios animacinės figūros ir įsižiebiantis dainos pavadinimas, o galiausiai – milžine virstanti pasirodyme dalyvaujanti dainininkė. Nenuostabu, kad konkurso režisieriai pradėti vakarą patikėjo tokiam šėlsmo kupinam numeriui, kuris primena trijų minučių trukmės reklamą, kviečiančią aplankyti Moldovą.
Antroji scenoje – Švedijos dainininkė Felicia su energingu praėjusio dešimtmečio šokių muzikos įkvėptu kūriniu „My System“.
Nerimo sutrikimo kamuojama dainininkė sako, jog visada turi pridengti veido dalį, kad gerai jaustųsi tarp žmonių. Todėl scenoje ji – iš pradžių su apatinę veido dalį dengiančia kauke, o paskui – su akis dengiančiais akiniais. Raudoname fone dainininkė energingai juda su būriu šokėjų, ekrane rodomas jos atvaizdas, kuris, kuriant vaizdo iliuziją, kėsinasi išeiti į salę, erdvę skrodžia lazeriai, kuriuos dainininkė tarsi valdo rankomis. Vienos arena trims minutėms virto milžinišku klubu.
Jei pernai Latvija atsiuntė folkloro įkvėptą dainininkių grupę „Tautumeitas“, tai šįmet „Eurovizijoje“ kiek panašų receptą bando Kroatijos grupė „Lelek“.
Keturios dainininkės, pasidabinusios raudonais, viena – baltais drabužiais, veidai išpiešti simboliais, scenoje šaudo ugnies pliūpsniai, tačiau svarbiausias ginklas – puikiai derantys balsai. Daina „Andromeda“ per karo metaforą pasakoja apie moterų stiprybę ir pasiaukojimą, pasirodyme yra ir istorinių užuominų. Piešiniai ant veido atspindi tatuiruotes, kurias Osmanų imperijos laikais kroatų moterys darydavo, tikėdamos, jog jos gali apsaugoti nuo pagrobimo.
Ketvirtasis scenoje – Graikijos linksmuolis Akylas, dar neseniai dirbęs virėju ir dainavęs gatvėje bei kruiziniuose laivuose, o šiandien laikomas vienu „Eurovizijos“ favoritų.
Užkrečianti jo daina „Ferto“ žaismingai kritikuoja šių laikų visuomenės godumą, tačiau joje yra ir jautri akimirka, kai dainininkas žada laimėjęs konkursą savo mamai nupirkti viską, ko ji trokšta. Scenoje Akylas važinėja paspirtuku, iš šokėjo pilvo „traukia“ stygas, ekrane keičiantis vaizdams, kuriuose jis atrodo lyg kompiuterinio žaidimo herojus. Vėliau veiksmas persikelia į kambarius, kuriuose Akylas šėlsta su antikine skulptūra ir dainuoja tarp aukso luitų.
Visai kitokį pasirodymą į „Euroviziją“ atsiuntė Portugalija. Penkių dainininkų grupė „Bandidos de cante“ tiesiog vaikšto po sceną, ekrane skleidžiantis rožėms.
Lyriška daina apie meilę „Rosa“ atliekama tradiciniu Alentežo regiono dainavimo stiliumi – ši formulė grupei gimtinėje pelnė didelį populiarumą. Pasirodymo pabaigoje scenoje pasirodo ir baltai pasidabinusi smuikininkė.
Sakartvelui atstovaujanti grupė „Bzikebi“ 2008-aisiais laimėjo „Mažąją Euroviziją“ – daug kas vis dar prisimena dešimtmečius dainininkus, pasipuošusius bičių kostiumais. Šiandien jie – jau užaugę, pernai kaip ypatingi svečiai vėl pasirodė „Mažojoje Eurovizijoje“, o šįmet nusprendė šturmuoti suaugusiųjų „Euroviziją“ su daina „On Replay“.
Energingo kūrinio priedainyje skamba akimirksniu įsimenanti frazė „la la la“, dainininkai ekrane vaizduojami kaip fantastinio filmo herojai, o scenoje demonstruoja „pirštų šokį“ ir yra pasipuošę geltonos bei juodos spalvos kostiumais, akivaizdžiai primenančiais jų triumfą prieš 16 metų.
Tarp konkursantų – finale jau esančios Italijos pasirodymas. Dainininkas ir aktorius Salas da Vinci (vienas vyriausių konkurso dalyvių) į sceną žengia, pasidabinęs baltu kostiumu, ir dainuoja pagal visas itališkos estrados tradicijas sukurtą nuotaikingą dainą „Per sempre si“ apie amžiną meilę.
Jam už nugaros šėlsta šokėjai, suvaidinantys vestuvių sceną – po bučinio nuotaka akimirksniu nusiplėšia suknelės dalį ir atskleidžia, kad ji papuošta Italijos vėliavos spalvomis. Galiausiai visi scenoje esantys atlikėjai parodo savo vestuvinius žiedus.
Suomijai konkurse atstovauja garsi smuikininkė Linda Lampenius ir dainininkas Pete Parkkonenas, atliekantys kūrinį apie pražūtingą deginančią aistrą „Liekinheitin“.
Beje, dėl L. Lampenius konkurso rengėjai net padarė išimtį – jos smuikas scenoje įgarsintas, nors paprastai „Eurovizijoje“ visa muzika, išskyrus balsus, turi skambėti iš įrašo. Numeris išties įspūdingas – juodai apsirengęs P. Parkkonenas dainuodamas tarsi meldžiasi stilizuotoje klausykloje, o baltais rūbais pasidabinusi L. Lampenius groja smuiku, jos plaukus plaikstant vėjui ir užsidegant scenografijos elementams.
Juodkalnijai konkurse atstovavo dainininkė Tamara Živkovič su daina „Nova zora“. Šokių muzikos kūrinį atlikti jai padeda keturios šokėjos – kaip ir dainininkė, pasipuošusios vampyrišku grimu ir šiepiančios dantis. Pasirodymas kiek primena sceną iš serialo „Trečiadienė“, o daina – apie moterų stiprybę, laisvę ir nepataikavimą visuomenės lūkesčiams.
Estijos atstovės „Vanilla Ninja“ jau turi eurovizinės patirties. Dar šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje ši merginų poproko grupė išgarsėjo Vakarų Europoje ir 2005-aisiais „Eurovizijoje“ atstovavo Šveicarijai, finale užimdama aštuntąją vietą.
Po daugiau nei 20 metų pertraukos grupė sugrįžo į „Euroviziją“, šįkart jau atstovaudama gimtajai šaliai – su pakilia ir energinga daina „Too Epic To Be True“. Baltai pasipuošusių muzikančių pasirodymas – tiesiog kupinas geros nuotaikos, smagus numeris be ypatingų triukų, ekrane įsižiebiant dainos teksto eilutėms ir šaudant fejerverkams.
Daug aistrų konkurse keliantis Izraelis į „Euroviziją“ atsiuntė dainininką Noamą Bettaną. Prancūzų ir žydų kilmės dainininkas, turintis įsimenantį prikimusį balso tembrą, konkurse atlieka dainą „Michelle“ apie toksišką meilę be atsako.
Prancūzų ir hebrajų kalba skambantį kūrinį Noamas dainuoja dideliame besisukančiame deimante, prie jo glaustantis šokėjai, scenoje šoka dar keturios merginos.
Metas dar vienai vakaro viešniai – vietą finale jau turinčiai Vokietijos dainininkei Sarah Engels. Kūrinį „Fire“ atliekančios artistės pasirodymas ugningas tikrąja to žodžio prasme. Seksualūs jos ir šokėjų apdarai bei filmavimo planai, fejerverkų pliūpsniai, dainavimas gulint ir ant specialios pakylos, nuo kurios Sarah krenta ant šokėjų rankų – kaitinantis kraują numeris, kurį bus galima dar kartą pamatyti šeštadienį.
Belgijos dainininkė Essyla į „Euroviziją“ atvyko su šokių muzikos kūriniu „Dancing On The Ice“. Sniego baltumo suknelė, scenoje krintančios snaigės, šokėjai su kaukėmis – visą pasirodymą scenoje dominuoja balta spalva, o kūrinio ritmas drebina visą areną.
Atėjo metas į sceną žengti Lietuvai – Lion Ceccah publikai pristato stilingą numerį su griūvančia skulptūra, persijungimu į juodai baltą vaizdo režimą, gigantiška figūra ekrane ir transliacijoje atsirandančiais subtitrais.
Lietuvos „sidabrinis vaikinas“ repeticijų metu patyrė ne vieną nesklandumą – taip pat ir filmavimo trikdžius išvakarėse vykusioje generalinėje repeticijoje. Ar dainai „Solo Quiero Mas“ pavyko nuskambėti taip, kad Europa įteiktų jai kelialapį į finalą, paaiškės vakaro pabaigoje.
San Marinui konkurse jau trečią kartą atstovavo italų dainininkė Senhit. Prieš penkerius metus ji nustebino „Eurovizijos“ žiūrovus, kai prie jos scenoje prisijungė garsus JAV reperis Flo Rida.
Šįkart San Marinas vėl turi garsų legionierių – britų popmuzikos legendą, grupės „Culture Club“ dainininką Boy George‘ą. Tiesa, dainoje „Superstar“, kurią sidabriniu kostiumu pasidabinusi Senhit atlieka su būriu šokėjų, jis pasirodo epizodiškai ir atlieka tik kelias eilutes.
Ritmingai ir pakiliai dainai panaudota spindinti deimanto formos dekoracija, erdvę skrodžia lazeriai, o Boy George‘as kūrinio pabaigoje parodomas soste, tada kyla iš jo ir šoka kartu su San Marino atstove. „Tokiu būdu dalyvauti „Eurovizijoje“ – visiška beprotybė“, – prieš pasirodymą LRT.lt juokdamasis pasakojo dainininkas, tapęs vienu garsiausių šių metų „Eurovizijos“ dalyvių.
Lenkijos atstovė Alicja „Eurovizijoje“ turėjo dalyvauti dar 2020-aisiais, tačiau tais metais konkursas buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos.
Šįmet jos svajonė pagaliau išsipildė – su modernaus ritmenbliuzo skambesio daina „Pray“, ekrane tarsi už užuolaidos ryškėjančiu jos veidu ir rankomis, stilizuotais sidabriniais šarvais ir šokėjais, kurie šėlsta ant pasvirusios pakylos. Dainininkės balsas – išties puikus, nors kūrinio skambesį nemaža dalis „Eurovizijos“ gerbėjų vadina gana neįprastu.
Paskutiniai vakaro pretendentai – iš Serbijos. Šiai šaliai atstovauja metalo grupė „Lavina“ su trankiu, įniršio ir skausmo kupinu kūriniu „Kraj Mene“, ryškiu grimu, kardo formos mikrofono stovu, ugnies pliūpsniais ir įspūdingą kriokimą demonstruojančiu vokalistu.
Kol Europos žiūrovai balsavo – scenoje įspūdingas numeris, paruoštas Austrijos teatro trupės „Zurcaroh“. Tai duoklė garsiam istoriniam Praterio pramogų parkui Vienoje – akrobatiniai triukai, iš rankų į rankas scenoje skraidantys vaikai išties gniaužė kvapą.
Dar viena pramoga, laukiant rezultatų – humoristinis vakaro vedėjų ir pernai Australijai atstovavusio ekstravagantiško dainininko Go-Jo pasirodymas. Specialiai pusfinaliui paruoštoje dainoje jie kartu nagrinėjo Austrijos ir Australijos skirtumus – teigdami, kad šias šalis vis dar daug kas painioja.
Dar dešimt finalininkų paaiškės ketvirtadienio vakarą vyksiančiame antrajame pusfinalyje, kurį 22 valandą tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA, LRT RADIJAS ir LRT.LT.
