Psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atkreipia dėmesį, kad tobulumo įvairiose srityse siekiančių vaikų ir paauglių vidinis pasaulis gali atrodyti visai kitaip nei išorinis. LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ pašnekovė dalijasi žiniomis, ką galėtų padaryti ir ko turėtų vengti tėvai, kad jų atžalų nevargintų perfekcionizmas.
Vis dažniau pasigirsta, kad šiuolaikinis jaunimas itin jautriai reaguoja į klaidas. Prastesnis pažymys, pralaimėjimas ar net mintis apie galimą nesėkmę sukelia daug įtampos. Dažnai suaugusieji sako, kad jiems tokios situacijos tiek neigiamų emocijų nesukeldavo. Aukštus lūkesčius sau keliantys vaikai net nedrįsta pradėti ko nors naujo, nes galvoja, jog susimaus. Ką tokiais atvejais daryti tėvams?
Nepastebėtas vidinis vaiko pasaulis
Psichologė J. S. Jasiulionė sako, kad perfekcionistiški vaikai aplinkinių dažnai yra vertinami kaip itin geri ir pavyzdingi, bet neretai jų vidinis pasaulis lieka nepastebėtas.
„Jie nešiojasi tam tikrus vidinius akmenis, kurie tarsi yra nematomi, nes atrodo, kad vaikai viską puikiai padaro ir su viskuo puikiai susitvarko“, – sako psichologė.
Dalis vaikų kelia sau itin aukštų lūkesčių ir jaučiasi tarsi nepakankami, kai neišpildo išsikeltų tikslų. Anot specialistės, siekdami suprasti vaikų perfekcionizmą, situaciją turime matyti iš kelių perspektyvų.
„Vidiniame vaiko pasaulyje gali būti visko daug: ir baimės suklysti, ir baimės būti blogam, ir baimės prarasti meilę, jeigu nebus tobulas. Vadinamojo perfekcionizmo vidinė išraiška gali būti labai labai įvairiasluoksnė“, – tikina psichologė.
Anot jos, tobulumo siekiantys vaikai ir paaugliai gali imti kontroliuoti vieną ar kitą savo gyvenimo sritį. Pavyzdžiui, nors valgymo sutrikimu sergančių paauglių nevadiname perfekcionistais, jie irgi siekia tobulybės tam tikroje srityje.
„Kartais tobulumo siekimas gali virsti labai pavojingu pačiam paaugliui arba netgi jo gyvybei, gali pasiekti sutrikimo lygmenį. Paaugliai, vaikai, kurie jaučiasi nepakankami, kol nepasiekia tam tikrų sau išsikeltų lūkesčių, išgyvena labai daug įtampos ir labai tokių sunkių jausmų“, – pastebi laidos pašnekovė.
Galima pastebėti, kad tėvai dažniau pasidžiaugia ne tuo, kad jų vaikas yra laimingas, o labiau pabrėžia jo veiklas ir pasiekimus.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog vaikui taip pat reikia laiko pailsėti ir pabendrauti su draugais.
„Mūsų gyvenimas yra labai kompleksiškas – nėra tik akademiniai pasiekimai ir puiki profesija“, – priduria ji.
Vaikų tėvai – irgi žmonės
Psichologė J. S. Jasiulionė atkreipia dėmesį, jog tėvams svarbu savo vaikams parodyti, kad šie irgi turi savo vidinį pasaulį ir gyvenime susiduria su įvairiomis situacijomis. Pavyzdžiui, tėvai gali papasakoti atžaloms apie savo klaidas arba nesmagias situacijas darbe.
„[Vaikams] tikrai būna įdomu išgirsti ir kokių išdaigų yra prikėtę, ir kokių klaidų ar nesąmonių yra padarę tėvai, patys buvę vaikais. Labai svarbu, kad jeigu apie tai kalbame, tai būtų prisimenama su humoru ar smagumu, o ne su saviplaka ir su didele savigrauža“, – atkreipia dėmesį laidos pašnekovė.
Pasak jos, vaikams svarbu perduoti žinutę, jog fizinis judėjimas yra būtinas. Tėveliams vertėtų sukurti kuo daugiau situacijų, kai fizinis aktyvumas yra ne dėl konkurencijos, o dėl judėjimo džiaugsmo patyrimo ir proceso išgyvenimo.
Tiesa, šiuo metu yra sunku atrasti fizinės veiklos būrelį, kuriame dėmesys nebūtų sutelkiamas į pasiekimus ir varžybas. Kita vertus, psichologės akimis, šiuo metu vis daugiau paauglių ir vyresnių žmonių reflektuoja save ir supranta, jog kartais juos kamuoja perfekcionizmas.
„Po truputį atsiranda toks eksperimentavimas – kažkur leisti sau suklysti, leisti būti netobulam. Galbūt nepadaryti šeimai pusryčių ir sakyti: „Padarykite kas nors kitas, aš šį rytą jaučiuosi pavargęs (ar pavargusi), pavaduokite mane.“ Atrodo, kad vis daugiau žmonių atranda budrumą ir bando ieškoti, kaip padaryti, kad perfekcionizmas nekamuotų“, – žmonių elgesį komentuoja specialistė.
Ji taip pat pastebi, jog neretai daug gyvenime pasiekę žmonės nesijaučia laimingi, nes nemoka džiaugtis dabartimi: „Labai tikėtina, kad jeigu neatrandi kuo džiaugtis čia ir dabar ir vis galvoji, kad turi pasiekti daugiau, nebūsi laimingas pasiekęs užsibrėžtą tikslą.“
Plačiau – laidos įraše
Parengė Emilis Jakštys
