Žmonių, kurie kasmet išradingai išpuošia egles ir sau, ir kitiems, paklausinėjome, kokios žaliaskarės dabar madingos ir ką reikia daryti, kad į namus užsukę svečiai nuoširdžiai aikčiotų: „Oho, kaip gražu!“ Tiesa, visi LRT.lt pašnekovai teigė, kad bendrų taisyklių, kaip puošti eglę, nėra. Bet visgi yra niuansų, į kuriuos verta atsižvelgti.
Dabar mėgstami kaspinėliai
Floristas Edgaras Vegys sakė, kad pagrindine 2025–2026 m. sezono tendencija galima vadinti pasirinkimo laisvę. Svarbiausia, kad dekoro stilius atspindėtų namų interjerą ir norimą nuotaiką, kad jums patiems būtų gražu ir jauku. Taip pat dabar puošyboje mėgstamas tvarumas: naudojami tie patys žaisliukai metų metus ir tikrai nėra reikalo kasmet prisipirkti kažko naujo.
Tiesa, visgi galima išskirti 3 pagrindines eglių puošimo kryptis.
* Minimalizmas – kai skandinaviškame interjere stovi gana kukli eglė su nedaug žaisliukų ar girlianda.
* Klasikinis stilius – juo puošiamos dauguma miestų eglių, jis mėgstamas ir namie. Čia ypač paplitusios ryškios auksinė, balta ir raudona spalvos, mėgstami kaspinai, burbulai ir girliandos.
* Pastelinės spalvos – jų ramūs švelnūs tonai, kuriais papuošta eglė, suteikia namams jaukumo.
Į kokias taisykles puošiant eglę rekomenduotų atkreipti dėmesį specialistas, pats šiemet puošiantis Vilniaus universitetą, Karininkų ramovę ir kitas erdves? „Rekomenduočiau rinktis detalių grupavimą, kad nebūtų viskas sumesta į vieną krūvą kaip lietuviškoje mišrainėje, kuri gal ir skani, bet neatrodo estetiškai. Tarkim, galima apačioje kabinti didesnius, o aukščiau – mažesnius burbulus. Arba viename eglės šone kabinti raudonus kaspinus, kitame – auksines snaiges ir panašiai (grupelės neturi būti vienodo dydžio)“, – sakė E. Vegys.
Jis pastebėjo, kad vietoje „lietučių“ ir kitokių blizgučių galbūt verta pasirinkti dabar gana populiarius kaspinėlius – tai gali atrodyti įdomiai. Kaspinėlių dekoracijoms galima nusipirkti arba tiesiog patiems susirišti iš dovanoms pakuoti skirtų juostelių.
Derinant spalvas floristas rekomenduotų nepersistengti. Gerai būtų parinkti 3–5 spalvas, kurios nebūtų labai nutolusios viena nuo kitos, tarkim, raudoną, tamsiai raudoną ir auksinę ar žalią, salotinę ir baltą.
„Nors jei jums patinka visomis vaivorykštės spalvomis puošta eglė, žinoma, galite taip ją ir puošti. Bet žiūrint iš floristinės pusės, geriau, jei ji neperkrauta spalvomis ir žaislais. Kai dekoro mažiau, vaizdas vizualiai atrodo lengvas, o viskuo apkrauta eglė ir vizualiai pasunkėja. Tad darykite, kaip norite, tik turėkite omenyje, kad tikrai neprivalote ant eglės sukabinti visų dėžutėje esančių žaisliukų“, – sakė E. Vegys.
Kurkime savo tradicijas!
Dailininkė Jolanta Šmidtienė, net 16 metų su bendražygiais puošusi pagrindinę Kauno eglę, sakė, kad namuose turėtų būti svarbiausios ne mados, o pačios šeimos tradicijos. Ji labai rekomenduotų kiekvienai šeimai susikurti jai mielų prieššventinių ritualų.
„Štai aš pati turiu tradiciją kasmet savo anūkams dovanoti po naują eglės žaisliuką. Tikrai smagu stebėti, kaip jų kasmet daugėja, o vaikai, ištraukus dėžę su žaisliukais, puola rinktis kiekvienas savus“, – sakė menininkė.
Ji pastebėjo, kad šiuolaikiniuose moderniuose interjeruose atsiranda vis daugiau eglių, kurios puošiamos balta, mėlyna, net juoda spalvomis, tačiau jai tai atrodo labai oficialiai. Beje, juoda spalva eglių puošyboje vis labiau plinta, nors galima ginčytis, ar ji tikrai tam tinka.
„Apie tai, kiek žaisliukų ant eglės turi būti, yra visokių nuomonių, bet man asmeniškai gražu, kai jų gausu – tai man tarsi simbolizuoja, kad šventės bus turtingos. Ir spalvas renkantis taisyklių nėra, štai jeigu žaisliukai seni, vintažiniai, tai jų visų margumas ir vienys bendrą vaizdą. Tik kažin ar skoninga būtų, jei prie tų senų močiutės žaisliukų prikabintumėte kokių mikimauzų“, – pastebėjo J. Šmidtienė.
Jai asmeniškai puošiant eglę labai graži balta spalva, gražu derinti ir vien baltus eglės žaislus su tos pačios spalvos lemputėmis, tik vieni žaisliukai būna permatomi, skaidrūs, kiti – matiniai, skirtingai žėrintys ir skirtingos tekstūros. „Tai atrodytų kaip sniego ir ledo žaismas. Bet vėlgi – tai, kas gražu man, nebūtinai bus gražu jums, o svarbiausia, kad eglė džiugintų jus ir artimuosius“, – teigė menininkė.
Eglė su rankų darbo atvirukais ir amarilėmis
Kūrybininkas Alfas Ivanauskas taip pat siūlė nesivaikyti madų. „Tiek serviruojant stalą, tiek puošiant namus reikėtų atsižvelgti į interjerą: koks jis yra, kas jame dominuoja. Labai keistai atrodo, kai moderniame, šiuolaikiškame kambaryje stovi eglė, iki kaklo papuošta auksu, spindinti ir apkrauta įvairiausiais elementais, kurie labiau tiktų klasikiniam interjerui“, – pastebėjo A. Ivanauskas.
Jis patartų tendencijų nesivaikyti – kas gi būtų, jei eglė atrodytų šiuolaikiška, papuošta pagal naujausią madą, bet lygiai tokią pačią turėtų beveik visi. Daug įdomiau, kai kiekvienas susikuriame savo individualią eglę ir jos puošybos stilių.
„Man labai svarbu, kad papuošimai tarnautų ne vienoms Kalėdoms, kad juos būtų galima pritaikyti ir kitais metų laikais, kitiems dalykams. Tuo labai noriu užkrėsti ir kitus. Kurkite ir ieškokite savo šeimos stiliaus, puoselėkite bei tobulinkite jį, o ne vaikykitės prekybos centrų diktuojamų madų“, – sakė A. Ivanauskas.
Štai užpernai jis pasirinko tvarų sprendimą dekoruoti eglę rankų darbo atvirukais, kurie buvo sukurti iš jo sode užaugintų augalų. Gruodį jie puošė eglę, o po švenčių su pačiais gražiausiais linkėjimais nukeliavo į jo draugų ir pažįstamų namus.
Knygą apie kūrybiškumą šiemet išleidęs A. Ivanauskas puošdamas namus tikrai nestokoja kūrybiškumo: į eglę buvo įkomponavęs apie 20 amarilių (jų net nereikėjo laistyti), kankorėžius, iš virtuvės paimtas linines raudonos ir žalios spalvos servetėles, susuktas į kaspinus. Taip pat naudojo šviežius artišokus ir senus antikvarinius žaisliukus. Šie dalykai turi savo gyvenimą ir po eglės puošimo, kaip ir pagal užsakymą siūti rankų darbo žaisliukai iš natūralių medžiagų, kurie vėliau buvo padovanoti Alfo krikšto vaikams.
„Esminė žinia, kurią noriu perteikti, yra tokia: puoškite Kalėdų eglę pirmiausia galvodami apie savo namų interjerą – kad ji būtų organiška, o ne atrodytų kaip išsišokėlė, visiškai iš kitos galaktikos. Antra, pagalvokite apie tvarumą, nepasikliaukite pigiais papuošimais. Jau geriau tiesiog graži šviečianti girlianda ir jokių žaislų, negu prifarširuota plastiko, neestetiškų, vienkartinių dalykų. Su jais jūsų eglė gali atrodyti tiesiog kaip parduotuvė „viskas po vieną eurą“, – pastebėjo kūrybininkas.
Jo nuomone, geriausia rinktis vienos spalvos girliandas. „Spalvotos beveik visada atrodo pigiai, eklektiškai ir negražiai. Siūlau rinktis arba šiltos geltonos, arba baltos spalvos lemputes. Žinoma, tai priklauso nuo kiekvieno individualiai, bet man eglė su spalvinga žybsinčia girlianda atrodo kaip pakelės iškaba prie pigios užkandinės“, – pastebėjo A. Ivanauskas.
Jis patartų ir nesivaikyti madų puošti milžinišką eglę, jeigu neturite tam galimybių. Kad tai atrodytų skoningai, reikia ir pajėgumų, ir pajautimo. Galbūt geriau papuošti, pavyzdžiui, mažą kompoziciją ant stalo.
