„Nusipirkau sau ir dvylikametei dukrai bilietus į teatrą, tik vėliau atkreipiau dėmesį į tai, kad jis pažymėtas ženklu N-14. Ar dėl to nekils problemų ir spektaklį pamatysime? Dažnai panašių žymėjimų būna ir kino teatruose, seniau natūraliai eidavome į vaikiškus filmus, bet dabar toks klausimas gali kilti. Bet juk aš, kaip mama, turiu teisę vaiką vestis ten, kur noriu, ir manau, kad nieko blogo jis neprisižiūrės?“ – teiraujasi Aistė.
Paaiškėjo, kad su N-13 ar N-14 amžiaus cenzu, nurodomu prie filmų ar spektaklių, situacija yra paprastesnė nei su N-16.
Vilniaus Mažojo teatro Žiūrovų aptarnavimo skyriaus vadovė Ingrida Jankauskaitė LRT.lt paaiškino: „Nurodomas N-14 cenzas nėra draudimas, o tik rekomendacija žiūrovams. Cenzą taikome spektakliams, kurių turinys jaunesniems žiūrovams gali būti sunkiau suvokiamas. Tą gali lemti spektaklio trukmė, tema (pvz., smurtas, priklausomybės), necenzūriniai žodžiai ar tam tikri vaizdai scenoje. Tėvai, atsižvelgdami į nurodytą cenzą, gali apsvarstyti, ar spektaklis tinkamas būtent jų vaikui.“
Pasak jos, N-16 ženklas yra griežtesnis, kadangi spektaklio turinys sudėtingesnis ir skirtas psichologiškai ir emociškai brandesniems žiūrovams. Tėvai, vesdamiesi vaikus į N-16 ženklinimo spektaklius, prieš tai turėtų pasidomėti jų turiniu.
Panašų atsakymą pateikė ir kitų teatrų atstovai, o štai kine situacija kiek kitokia. „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas pastebėjo, kad jei dėl N-13 ženklu pažymėtų filmų sprendimą gali priimti patys tėvai, tai eiti į N-16 filmus nevalia net ir su jais. Dėl to neretai kyla įvairių nesusipratimų.
„Šiuo metu mums tai labai opi tema. Pasirodė filmas „Grobuonis“, kurio cenzas N-16. Šis cenzas yra draudžiamasis, ir net su tėvų palyda jaunesni žiūrovai šio filmo pamatyti negali, nors norinčiųjų tikrai yra. Tą draudžia jau pasenęs kino įstatymas, kurio naujos gairės turėtų būti svarstomos, bet dar teks palaukti. O dabar vis sulaukiame skundų iš pasipiktinusių klientų, kad jie negali patys nuspręsti, į kokį filmą gali keliauti kartu su savo vaikais“, – sakė R. Bilinskas.
Jis pastebėjo, kad tėvai linkę sutikti, jog vaikai neturėtų matyti seksualinio bei smurtinio turinio filmų, bet diskusijų dažnai kyla dėl fantastinių ir istorinių filmų, kaip kad „Kopa“ ar „Gladiatorius“. Kai kurie suaugusieji linkę sakyti, kad vaikai šiais laikais prisižiūri dar ne tokių baisybių, tad jie tikrai turi teisę visi kartu pažiūrėti tokį filmą, ir pyksta, jei darbuotojai jų neįleidžia.
„Dabartinis kino įstatymas įpareigoja laikytis šio įstatymo, nors, kaip tai padaryti, nėra nurodyta. Tenka tikrinti asmens dokumentus ar moksleivių pažymėjimus atsitiktine tvarka ar bandyti nustatyti amžių „iš akies“. Būna ir taip, kad žmonės pyksta, jog į vieną kino teatrą jie buvo įleisti, o į kitą – jau ne. Toks neapibrėžtumas mus nuolat įvelia į konfliktus su klientais, kuriuos labai branginame ir mylime, tačiau įstatymo laužyti negalime“, – pasakojo R. Bilinskas.
Dabar siūlomas sprendimas – į naują kino įstatymą įtraukti naują cenzo aprašymą – N16 T. Į taip pažymėtus filmus jaunuoliai kartu su tėvais būtų įleidžiami.
