Klaipėdoje gyvenanti Viktorija Kirnienė neseniai pradėjo skyrybų konsultantės veiklą. LRT.lt ji pabrėžė, kad geriausia yra skirtis bendru sutarimu ir dėl visko sutarti žmogiškai. Tačiau jai pačiai seniau to padaryti nepavyko net du kartus – dėl to ji baigė teisės studijas, o pasijutus tvirčiau ir pasirūpinus savimi jai kilo noras pasirūpinti kitais.
Dabar Viktorija vėl nebe vieniša, ji turi vyrą ir su juo augina keturis vaikus: vieną bendrą ir tris – iš ankstesnių santykių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Viktorija augina 4 vaikus, kurie turi tris tėčius.
- Moteriai teko teistis ir dėl tėvystės pripažinimo, ir dėl lėšų vaiko išlaikymui.
- Pradžioje Viktorija jautėsi sugniuždyta, tad nusprendė studijuoti teisę, kad galėtų geriau savimi pasirūpinti.
- Dabar ji konsultuoja kitus skyrybų klausimais ir pabrėžia, kad lengviausia ir pigiausia išsiskirti žmogiškai dėl visko sutarus.
Moteris, kuriai dabar 32 metai, pirmąją šeimą sukūrė būdama visai jauna. Jos dukrai Andrėjai dabar 11-a, sūnui Simui – 8-eri, dukrai Jelizavetai – 4-eri, o jaunėliui Leonardui – dveji. Rūpinimąsi gausia šeima labai apsunkina tai, kad dvi dukrelės turi ypatumų, vienai iš jų šiuo metu nuolat reikalingos reabilitacijos.
Viktorija pasakojo, kad sunkiausia gyvenime jai buvo ne tada, kai išgyveno vienas ar kitas skyrybas, o tada, kai susilaukė pirmosios dukrelės ir paaiškėjo, kad ji turi sveikatos problemų.
„Mačiau, kad ji ne tokia, kaip kiti vaikai, ilgai gulėjome ligoninėse, o diagnozės vis nerado. Visa ta nežinia, susilaukus pirmojo vaiko, buvo labai bauginanti. Galiausiai išgirdome autizmo diagnozę, ir tai taip pat labai išgąsdino. Visgi su tuo apsipratau, ėmiausi jos lavinimo (labai padėjo hipoterapija – darbas su arkliais), ir dabar dukrelė jau nelabai skiriasi nuo bendraamžių, lanko įprastą mokyklą, tik turi padėjėją“, – pasakojo Viktorija.
Kai užklupo sunkumai, kamavo ir klausimai, kodėl taip nutiko būtent jai, juk nieko blogo nebuvo padariusi. Visgi galiausiai įsisąmonino, kad reikia eiti į priekį. Po kelerių metų susilaukė ir sūnaus, jis buvo sveikas, tačiau prasidėjo problemos šeimoje – vyras linko į alkoholio vartojimą, o išgėręs nekontroliuodavo savo veiksmų. Kai sūnui buvo vos keli mėnesiai, moteris ryžosi skyryboms.
Paliko, kai ji laukėsi
„Likus vienai su dviem mažais vaikais, buvo labai nelengva atsistoti ant kojų. Grįžau į darbą – dirbau administratore statybų sektoriuje, vaiku rūpintis padėjo mano buvusio vyro mama“, – pasakojo moteris.
Kai jau šiek tiek įsivažiavo į naujas vėžes, ji sutiko savo trečiojo vaiko tėvą. „Mes susipažinome per bendrus draugus, jis man atrodė patikimesnis dėl to, kad sutikau jį gyvai, o ne internete – bet, pasirodo, klydau. Kelis mėnesius pagyvenome kartu, o tada jis mane paliko, kai jau buvau nėščia. Paaiškėjo, kad, kai susipažinome, jis buvo besiskiriantis su savo žmona, bet galiausiai nusprendė pas ją grįžti“, – pasakojo Viktorija.
Vėl likusi viena su dviem vaikais ir besilaukdama trečiojo, ji vis kartojo sau, kad turi būti stipri. Dukrelė gimė kaip tik per mamos gimtadienį – jai tai pasirodė kaip ženklas, kad stebuklų visgi būna, ir viskas bus gerai.
Kadangi trūko pinigų, Viktorija grįžo į darbą, kai dukrelei buvo vos 3 mėnesiai – mažylę prižiūrėti apsiėmė jos sesuo, tuo metu auginusi savo kūdikį.
Mergaitės tėtis nenorėjo pripažinti savo tėvystės, kurią galiausiai visgi pavyko įrodyti teisme. Nesutarimų buvo kilę ir su pirmųjų vaikų tėčiu. Būtent dėl tų teisinių ginčų Viktorija nusprendė, kad nori studijuoti teisę ir pati geriau išmanyti šiuos reikalus bei žinoti, kas jos vaikams priklauso. Po kurio laiko ji rado galimybę įstoti mokytis – o šiemet mokslus baigė ir oficialiai tapo teisininke.
Dar po pirmųjų savo skyrybų supratau, kad iš esmės už savo vaikus esu atsakinga tik aš pati ir kažko pasiekti turiu viena (nors gerų žmonių, kurie padeda, ir atsiranda).
Buvo nusiteikusi su vyrais neprasidėti
Augindama tris vaikus ir dirbdama statybų sektoriuje Viktorija buvo nusiteikusi, kad liks viena su savo atžalomis ir jokio vyro šalia jai nereikia – juk negali žinoti, ko iš tų vyrų tikėtis. Visgi ji susibičiuliavo su vienu bendradarbiu, pradžioje sakė sau, kad jie – tik draugai. Visgi jiedu tapo pora, nors nė negalėjo vaikščioti į pasimatymus, nes nebūdavo kur palikti vaikų.
Bet ar naujojo draugo neišgąsdino tai, kad Viktorija jau turėjo tris atžalas? „Ne, jis už mane keleriais metais jaunesnis ir į viską žvelgė su entuziazmu“, – sakė moteris.
Netrukus jie apsigyveno kartu – šeiminio gyvenimo rutinos vyras taip pat neišsigando. Po to susituokė ir abipusiu susitarimu iš Vilniaus išsikraustė į Klaipėdą. Ketvirtasis pašnekovės vaikas buvo planuotas ir lauktas, mat abu norėjo bendros atžalos.
Praėjusių metų pavasarį šeima sulaukė dar vieno išbandymo – sunki liga pasireiškė jaunesnei Viktorijos dukrytei. „Buvo nedaug likę iki jos gimtadienio, dieną gražiai visi leidome laiką kartu, ėjome pasivaikščioti ir į delfinariumą. Kitą rytą atsikėliau anksčiau, ėmiau ruoštis kriminalistikos egzaminui, girdėjau, kad ir kiti namiškiai keliasi. Tada pamačiau, kad dukrelė guli tarsi be gyvybės ženklų. Puolėme skambinti į greitąją, mums aiškino, kaip ją gaivinti ir atkurti širdies ritmą. Paramedikai atvažiavo labai greitai ir ją išsivežė“, – atsiminė Viktorija.
Mergaitei diagnozuota epilepsija ir autizmas. Ar viskas prasidėjo staiga? Mama atsiminė, kad prieš tai visa šeima buvo persirgusi kovidu ir po to mergaitė ėmė keistai elgtis, beveik nustojo kalbėti, tad kilo nerimo dėl jos raidos, jau buvo užsiregistravę vizitui į raidos centrą – o tada ir sulaukė baisaus įvykio bei diagnozės.
Tad dabar mergaitė pusę dienos praleidžia darželyje, o paskui su mama keliauja į reabilitaciją, lankosi ir pas žirgus, kurie kažkada taip padėjo jos sesutei. Jos būklė gerėja, ji iš naujo pradeda kalbėti, tik mamai labai baisu, kad vėl neužkluptų priepuolis.
Iš pradžių jautėsi sugniuždyta
Nepaisant rūpesčių namuose, moteris, atsiėmusi teisininkės diplomą, šį rugpjūtį įkūrė mažąją bendriją ir feisbuko paskyrą „Naujos pradžios link“ bei ėmėsi skyrybų konsultantės veiklos. Ji, skirtingai nei kiti skyrybų klausimais konsultuojantys teisininkai, ne tik greitai žmogaus išklausinėja, ko reikia, ir paruošia dokumentus, bet ir teikia emocinę paramą, nes iš savo patirties žino, kaip tokiu sudėtingu metu jos reikia.
„Dar po pirmųjų savo skyrybų supratau, kad iš esmės už savo vaikus esu atsakinga tik aš pati ir kažko pasiekti turiu viena (nors gerų žmonių, kurie padeda, ir atsiranda). Atsimenu, kokia iš pradžių jaučiausi sugniuždyta ir kiek daug klausimų man kilo. Tad dabar norisi perduoti savo patirtį ir palaikyti kitas moteris, parodyti, kokių jos gali imtis veiksmų, kai kyla ginčų dėl vaikų ir jų išlaikymo. Man gera padėti kitiems“, – pasakojo Viktorija, kuriai jau teko konsultuoti ir vyrus.
Ji pati yra perėjusi ir tėvystės nustatymo, ir bylinėjimosi dėl vaikų išlaikymo („alimentų“) procedūras. Dabar ji gauna išmokas vaikų išlaikymui ir iš pirmo, ir iš antro vyro, nors pastarasis pradžioje ir nenorėjo nieko mokėti (dabar pinigus vaikui perveda jo mama).
„Kai susikaupė skola vaiko išlaikymui, aš jau studijavau ir žinojau, kokių procedūrų imtis. Kreipiausi į policiją su pareiškimu, kad vyras vengia mokėti pinigus vaiko išlaikymui. Policija atsisakė pradėti tyrimą – taip Lietuvoje dažnai būna, bet tada parašiau skundą prokuratūrai. Jai įsikišus tyrimas buvo pradėtas. Vyras teigė, kad yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ir tokiu atveju galimi įrodymai, kad jis yra mokus. Mano atveju tai buvo įrašai iš ankstesnio teismo (dėl tėvystės nustatymo) posėdžių, kur jis sakė, kad turi atsitiktinių darbų. Lietuvos teismų praktikoje buvo ir atvejis, kai įrodyta, kad vyras turėjo pinigų darytis tatuiruotes – vadinasi, gali mokėti ir pinigus vaiko išlaikymui“, – dėstė Viktorija.
Panašiais atvejais pradedamas civilinis ieškinys dėl vengimo išlaikyti vaiką, skolos išieškojimas perduodamas antstoliui, o tada vyrui gresia laisvės atėmimo bausmė – ir paprastai jis skolas apmoka. Viktorija atsiminė ir atvejį iš savo dar neilgos praktikos, kai panašiu atveju realiai pavyko padėti moteriai atgauti pinigus vaiko išlaikymui. Tuo atveju vyras jų nemokėjo jau keletą metų ir buvo susikaupusi nemenka suma.
„Padėjau tai moteriai surašyti kreipimąsi policijai, o, kai ši atsisakė pradėti tyrimą, – prokuratūrai (pati klientė rašė labai emocionaliai, o bendraujant su institucijomis tai nepadeda). Ir padėjau jai surinkti įrodymus – feisbuke buvo įrašų, kur tas vyras siūlo aplinkos tvarkymo paslaugas, taip pat įrašų, kaip jis su savo kita šeima keliauja, nors ir sakė, kad niekur nedirba. Kad įrodymų tikrai pakaktų, pati paskambinau tam vyrui, pasakiau, kad pokalbis bus įrašomas, pasakiau, kad domina medžių genėjimo paslaugos, ir jis patvirtino, kad jas teikia, tik sąskaitos neišrašo, reikės atsiskaityti grynais“, – atsiminė Viktorija.
Pigiausia skirtis žmogiškai
Svarbiausia, ką pašnekovė nori patarti visiems besiskiriantiems, – verta nurimti ir viską atlikti protingai, nes, jei remsitės emocijomis, gali būti tik blogiau. Antai, jeigu nevilties apimti kreipsitės į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, o jos specialistams pasirodys, kad jūsų namuose vaikams nesaugi aplinka – gali kilti dar daugiau rūpesčių.
Paprasčiausia ir pigiausia yra išsiskirti bendru susitarimu. Tada pakanka teisininkui atsiųsti sutuoktinių duomenis, jis sudaro teisinių pasekmių po santuokos nutraukimo sutartį (į ją įtraukiamas ir bendro turto, skolų dalijimasis, vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos sąlygos ir pan.). Tuomet parašomas prašymas nutraukti santuoką, o skyrybos įvyksta greitai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad besiskiriantieji turi būti žmogiškai dėl visko sutarę.
O kokia yra fiksuota pinigų suma, kurią išsiskyrusi vaiką auginanti mama turėtų gauti jo išlaikymui? „Mane stebina tokie moterų įrašai pokalbių grupėse, kaip, pavyzdžiui, „vienam vaikui dabar priklauso ne mažiau nei 350 Eur mėnesiui“. Iš tiesų konkrečios minimalios sumos nėra, tai priklauso nuo įvairių aplinkybių – tarkim, jei vyras turi negalią ar gyvena mažame mieste ir jam sunku rasti darbą, niekas tų 350 Eur jam nepriteis. Atsižvelgiama į realias galimybes ir vaikų poreikius“, – sakė ji.
Ką pašnekovė mano apie vis populiarėjančią praktiką, kai po skyrybų tėvai vaikų priežiūrą ir išlaidas dalijasi po lygiai ir vaikas savaitę gyvena pas vieną iš tėvų, savaitę – pas kitą? „Man rodos, ir daugelis vaikų psichologų tam pritartų, kad vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą tam, kad jaustųsi stabiliau. Be to, tai daugiau praktikuojama tose šalyse, kur žmonės skiriasi gražiai ir taikiai, o Lietuvoje, deja, praktika dažnai kitokia“, – pastebėjo skyrybų konsultantė.
Jeigu jau gresia skyrybų procesas, ji rekomenduoja rinkti visus kvitus ir kitus įrodymus, rodančius su vaikais susijusias išlaidas. Be to, besiskiriančiai moteriai geriau būtų turėti darbą – jei ji išlaikoma valstybės, naivu būtų tikėtis, kad teismas priteis didesnį vaiko išlaikymą. Ir dar labai svarbu turėti, su kuo apie išgyvenamus sunkumus pasikalbėti, atrasti, kas palaikytų, kad būtum labiau užtikrinta tuo, ką darai.
Tad ar po to, ką pačiai teko patirti, Viktorija visas moteris ragintų skirtis, jei gyvenimas kartu atrodo labai sudėtingas? „Tikrai ne. Skirtis verta tik tada, jei esate tikra dėl savo sprendimo ir dėl to, kad be jo būsite laiminga. Būna atvejų, kai moteris lyg ir nori nutraukti santykius, tarkim, su priklausomybę turinčiu vyru, bet dėl savo sprendimo abejoja – tokiu atveju vyras tikrai ras būdų, kaip ją įtikinti, kad sugrįžtų“, – pastebėjo daug patyrusi daugiavaikė mama.
