Verslininkė, restorano savininkė Greta Paličuk šiandien gerai žino – tik prispaustas supranti, kiek turi stiprybės. Vienu metu užklupę gyvenimiški siaubai ją panardino į sielvarto liūną, tačiau ji niekada sau neleido pasiekti dugno. Avarijose netekusi vyro ir dukters, šiandien ji sako supratusi – išlipti sielvarto padėti gali tik pats sau.
G. Paličuk šiandien toliau puoselėja savo verslą, džiaugiasi tvirtais santykiais su dukromis. Jaunystėje ji buvo gabi šuolininkė, kuriai profesionalai prognozavo olimpietės karjerą, tačiau likimas numatė kitokias gyvenimo olimpiadas.
„Trenerių dėka manyje įsitvirtino noras užbaigti viską, ką pradėjau, tačiau sportą mečiau sulaukusi 16-os, o 18-os ištekėjau. Buvau tokiame amžiuje, kuriame sunku suprasti žmones. Mama man pasakė: „Jis – ne tavo žmogus, negyvensite kartu, sugadinsi gyvenimą jam ir sau.“ Kas klauso mamos tokiame amžiuje – niekas.
Mums gimė pirmoji dukra Aistė. Po metų supratau, kad negalime gyventi kartu, pasiėmiau dukrą ir išėjau pas draugę. Jis sukūrė savo šeimą. Po šios santuokos atėjo antroji santuoka, gyvenome labai gerai, po dvejų metų jis žuvo avarijoje. Taip likau našle, o prieš tai mirė ir mano mama“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pasakoja G. Paličuk.
Neilgai trukus, Gretos gyvenime pasirodė trečiasis jos vyras. Cezaris – verslininkas iš Lenkijos – jaunai našlei tapo gyvenimo atrama. Netekčių išvargintai Gretai tuomet atrodė, kad jos gyvenime pagaliau nusistovės ramybė. Porai gimė dukra Karina, toliau plėtėsi sutuoktinių verslai, tačiau Gretos gyvenime įvyko dar viena tragiška avarija.
„Vežėme Aistę į mokyklą, buvo Didysis penktadienis. Tuo laiku niekas nesisegdavo diržų, o ypač tie, kurie sėdi gale. Bevažiuojant vienas ratas užvažiavo ant ledo, automobilis trenkėsi į bordiūrą ir mus apvertė. Tuo metu nieko nesupratau. Išlipau iš automobilio, išlipo vyras, buvome šoke, pamatėme, kad iš automobilio neišlipo Aistė.
Važiavome tiesiai į ligoninę. Iš palatos išėjo jaunas gydytojas. Jis verkė, trenkė į sieną ir pasakė: „Padariau viską, kas buvo įmanoma“, – prisimena Greta.
Vyresniosios dukros gedinti moteris nejučia ėmė ne tik atsiriboti nuo savo būsenų, bet ir vengti jaunesnėlės.
„Aš negalėjau jos priimti, man užtruko nemažai laiko, nors į darbą grįžau jau po dviejų savaičių. Negalėjau būti namuose. Tik po kurio laiko, praėjus penkeriems metams, susitaikiau su tuo, kas įvyko. Mano atveju laikas man nepadėjo, šiuo metu man labiausiai trūksta mamos ir Aistės“, – tikina ji.
Viena po kitos Gretą gyvenime sekusios netektys išaugino naujų baimių. Ji ėmė paniškai bijoti netekti jaunesniosios dukros.
„Per šešerius metus mirė mano mama, mano vyras ir mano dukra. Kas dvejus metus laidojant žmones, kurie nemirė sava mirtimi, atsiranda fobija – tuoj vėl kažkas atsitiks (...). Ilgai negalėjau pastoti, tačiau man pavyko – gimė Justė, tam tikram laikui kažką pavyko pamiršti. Tuo metu galėjau ramia širdimi nueiti į kapines“, – priduria verslininkė.
Pašnekovė atvira – jai seniai nebereikia kelti taurės elito vakarėliuose, seniai nebereikia brangių daiktų, ją patirtys išmokė vertinti šią dieną.
„Aš optimistė, gyvenu taip, kaip pavyksta. Kažkada manęs paprašė vienu žodžiu apibūdinti tai, ką aš darau, aš pasakiau – gyvenu. Gyvenu taip, kaip išeina, galbūt su ilgesiu, galbūt su išgyvenimais, bet aš gyvenu“, – sako ji.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše.
