Visi žino, kad būna įvairių aviganių šunų veislių, bet tik nedaugelis numano, kad ir šiais laikais Lietuvos laukuose jie gano avis. Pavyzdžiui, tai vyksta Birštono savivaldybėje įsikūrusiame Audronės Naruševičės ūkyje. Moteris LRT.lt pasakojo, kad ji ūkininkauja viena, tad šunys jai – ir padėjėjai, ir labai geri draugai.
Seniau Audronė darbavosi Varėnos rajone, ten augino karves ir gamino sūrius, kurie sulaukė nemažo populiarumo, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, persikraustė ūkininkauti į savo močiutės namus Birštono savivaldybėje, čia daugiausia augina avis. Na, o šunys moterį lydėjo ir vienur, ir kitur.
Juos Audronė mylėjo nuo seno, taip pat mėgo užsiimti dresūra. Seniau ji su šunimis praktikavo bėgimo su kliūtimis (angl. „agility“) sportą, o prieš dešimtmetį atrado ir ganymą.
Tuo metu ji kaip tik turėjo borderkolių veislės šunį, o tokie šunys užsienio šalyse (ypač Anglijoje) gano avis – moteris pradėjo domėtis, kaip tai vyksta. „Šuniui veiklos turėti juk naudinga, tik nereikia manyti, kad jei jis aviganis – tai vos sutikęs avis eis jų ganyti. Jis turi ganymo instinktus, bet to neužtenka, reikia jį apmokyti, kaip konkrečiai viskas vyksta, o tam reikalingas specialistas“, – pasakojo šunų mylėtoja.
Taigi ji ėmėsi ieškoti ganymo specifiką išmanančio specialisto – tokį arčiausiai rado Lenkijoje ir ne kartą su šunimi vyko pas jį į užsiėmimus ir sėmėsi žinių. „Tiesą sakant, maniau, kad bus lengviau – užtrukau ketverius metus, kol turėjau ką parodyti ganymo varžybose (į jas taip pat vykdavome į užsienį). Ne tik šuo turi būti tinkamas, bet ir šeimininkui reikia išmokti perprasti jo elgseną, suprasti kūno kalbą, taip pat reikia suprasti avių elgesį – ir tik tada gali kibti į darbus“, – pasakojo Audronė.
Užtat ji ne tik pati viso to išmoko, bet ir atvežė šunų ganymo užsiėmimus į Lietuvą. Moteris tapo nacionalinės kategorijos teisėja ir organizuoja mokymus kitų aviganių šeimininkams bei rengia jiems skirtas varžybas.
Beje, šunis ganyti mokosi ne tik ūkininkai, kuriems tai praverstų praktiškai, – tuo domisi ir borderkolių šeimininkai iš miestų, kuriems tokia veikla – įdomus hobis ir kartu su augintiniu gamtoje leidžiamas laikas.
Septyni šunys gyvena namuose
Pati Audronė dabar laiko ne vieną borderkolį, o septynis (yra įkūrusi veislyną) – ir visi jos šunys moka ganyti. Beje, gyvena jie ne kokiame nors voljere ar tvartelyje su avelėmis, o namuose – juk jie visi moteriai tikri draugai, su kuriais norisi turėti artimą ryšį. Moteris prasitarė, kad vaikų neturi – užtat mielai rūpinasi šunimis.
Pasakodama apie šunų darbą, ji sakė, kad borderkoliai nėra bandšuniai, kurie gyvena kartu su banda ir kurių tikslas – apsaugoti ją nuo vilkų. Jų tikslas – nulydėti avis į tvartą ar iš vieno aptvaro pervesti į kitą.
Ji augina daugiau nei 100 avių bandą. Joms skirtas ganymo vietas dalija atskirais segmentais ir vietą vis keičia. Toks galvijų būrys iš vienos vietos į kitą paskui šeimininkę tikrai neseks, o šuo (vienas arba du) su tokia užduotimi kuo puikiausiai susidoroja ir avis nuveda ten, kur reikia. Patikimas, gerai paruoštas šuo gebės avis ir pervesti per kelią. Taip pat šuo būna tinkamas pagalbininkas, kai reikia avis suvaryti į furgoną ar sergančią avį atskirti nuo bandos.
„Taip pat aš laikau ir alpakas, būna, kad šios įsigudrina pabėgti iš aptvaro, tada šunys jas atvaro atgal. Jie geba ganyti ir karves ar suvaryti į aptvarą vištas, tik arkliai jų įtakai nepasiduoda“, – paaiškino Audronė.
Ir pridūrė, kad tuoj dalyvaus parodoje Kaune, bet dabar su kanopiniais gyvūnais negalima dirbti dėl snukio ir nagų ligos grėsmės, taigi šunys savo įgūdžius demonstruos ganydami žąsis.
O kaip šunys sugeba suvaldyti įvairius gyvulius? Anot šeimininkės, jie to pasiekia savo kūnu ir tvirtu žvilgsniu.
Žygiai, žemės kasimas ir kiti šuniški džiaugsmai
Audronė pasakojo, kad veikla su šunimis ūkyje – jos pagrindinis darbas, o laisvalaikis – išvykos su jais į užsienį į ganymo varžybas, kartu ji ir pasidairo ir po svečią šalį. Realybėje vienas borderkolis geba suvaldyti nuo 60 iki 100 avių, o varžybose jam paprastai skiriamos keturios ar penkios, ir jis turi jas kuo greičiau nuvaryti tam skirta trasa.
„Pernai buvome pakviesti dalyvauti festivalyje „ConTempo“, kur mano šunys turėjo pervaryti avis per žmonių minią. Viskas pavyko, ir vaizdas buvo tikrai įspūdingas“, – pasakojo Audronė.
Nors moters darbų grafikas labai įtemptas (ji ne tik treniruoja šunis bei prižiūri avis, bet ir augina javus, kad šios turėtų ką ėsti žiemą), Audronė dar ir rengia edukacijas vaikams – šie labai nustebę ir susižavėję žiūri, kaip šunys gano avis, juk daugiau niekur Lietuvoje tokio vaizdo nepamatysi.
Taigi jos augintiniai – ne iš tų, kurie gulinėja ant sofos, nors jie ir gyvena su šeimininke jos namuose. Jie nuolat kartu su šeimininke keliauja pas avis ar į laukus, ji su jais ir pasišneka, ir juos treniruoja. „Borderkoliai – darboholiški šunys, jų smegenys nuolat turi būti įdarbintos, antraip jie pradės krėsti išdaigas – vaikytis judančius objektus ar kasti žemę“, – paaiškino šeimininkė.
Jos augintiniai ypač nudžiunga, kai supranta, kad eis pasivaikščioti į tolesnį žygį. „Gal ir keista, juk jie iki soties prisibūna lauke, bet pamatę, kad aš imu pavadėlį, kas reiškia, kad eisime toliau nuo namų, labai šuniškai džiūgauja“, – pasakojo Audronė.
Ir dresuoti šunys prikrečia eibių
Audronė myli visus savo augintinius, bet labiausiai pagirtų kalytę Hope – ji yra vyriausia iš būrio, devynerių metų, ir turinti daug patirties. „Ji stipri ir pajėgi, aš galiu ja pasikliauti ir ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, kai galvijai pabėga – jie tuo metu patiria daug streso ir dėl jo būna sunkiai prognozuojami“, – sakė ūkininkė.
Kartais ji – juk yra įsteigusi veislyną – dar ir sulaukia šeimos pagausėjimo. Tuo metu namuose būna ypač daug erzelio bei veiklų, juk net naktį reikia atsikelti pažiūrėti, kad kalytė netyčia neprispaustų naujagimių, bet ir teigiamų emocijų labai daug. Ypač nelengva buvo šią vasarą, kai šuniukai gimė likus savaitei iki Audronės rengiamų ganymo varžybų.
Kai kuriuos mažylius šeimininkė prieš parduodama apmoko ganymo pagrindų – pasak jos, kad juos įgytų, šuniui pakanka 3 mėnesių, tačiau po to reikės treniruotis toliau, kad šuo įgytų daugiau įgūdžių. Tokiais padėjėjais po truputį pradeda domėtis ir kiti ūkininkai iš Lietuvos. Pasak Audronės, borderkoliai ypač naudingi būtų tiems, kurie turi dideles avių bandas, tik, žinoma, prireiktų laiko tolesniam šuns treniravimui ir ryšio su juo mezgimui.
„Daug priklauso ir nuo šuns paruošimo, ir nuo jo polinkių, ir nuo genetikos. Mano šunys yra iš darbinių šunų linijos, taigi jie linkę mokytis ganymo, o kai kurie kiti į darbus jau nelinkę. Tiesa, skiriasi ir avys – vienos veislės būna gudresnės, kitos – kvailesnės, vienos labiau linkusios burtis į bandą, kitos atsiskiria lengviau“, – dėstė pašnekovė.
O ar jos augintinai, kurie yra dresiruoti ir protingi, niekada neprikrečia eibių? „Na, būna visko, ypač savo vardą pateisina ir gudrauti mėgsta Lapytė. Kai aš matau, ji nieko blogo nedaro, bet kai nusisuku, būna, pavagia kokį gardų kąsnelį. O maži šuniukai buvo ir sugraužę ne vietoje paliktus batus“, – pasakojo šeimininkė.
Ji atsiminė ir vieną nutikimą, kai šią vasarą savo sklype surengė ganymo varžybas, savus šunis palikusi uždarytus namuose. Jie nebuvo patenkinti, juk girdėjo, kad netoliese vyksta veiksmas, tad vienas šuo atsidarė namų duris, atbėgo į varžybas ir ėmėsi ganyti kito dalyvio avis...
