Gretą Lasevičienę seniai domino interjeras ir dizainas, o prieš porą metų ji tai pavertė savo darbu. Moteris LRT.lt papasakojo, kaip sekėsi iš pagrindų atnaujinti seną 1971 m. statybos butą Vilkaviškyje ir iš labiausiai suvargusio paversti bene gražiausiu visame daugiabutyje.
3 kambarių 62 kv. metrų buto būklė buvo tikrai prasta, tačiau Gretos ir jos vyro Mantvydo, kuris atsakingas už techninę darbų atlikimo pusę, tai neišgąsdino. „Man labai artima ir įkvepianti atrodo pati idėja bei procesas: kai visiškai apleistas objektas mūsų pastangomis tampa naujais, jaukiais, šiuolaikiškais namais“, – sakė moteris.
Butas buvo negyvenamas daugiau nei dešimt metų ir labai suvargęs. Remontas jame, panašu, nebuvo darytas nuo tada, kai namas buvo pastatytas. Butas, nors palyginti ir pigus, buvo pardavinėjamas ilgiau nei pusmetį – ko gero, daugelį gąsdino jo būklė. O štai pora nepabūgo, jį įsigijo ir kibo į darbus.
„Butui buvo reikalingas visiškas atnaujinimas iš pagrindų. Viską teko lupti lauk: kaip aš sakau, liko tik plikos sienos, keli langai ir radiatoriai – visa kita keitėme kapitališkai. Ir taip mes iš baisiausio buto name padarėme, tikiu, gražiausią“, – sakė Greta.
Sutuoktiniams padėjo samdomi specialistai – Greta konsultavosi su interjero dizainere, o vyras kontaktavo su samdomais darbuotojais ir koordinavo darbus statybų aikštelėje.
Sugriovė ir perplanavo iš naujo
Greta pasakojo, kad, kadangi jau turi patirties, žinojo, nuo ko viską pradėti. „Pirmiausia su dizainere peržiūrėjome kadastrinę bylutę – norėjome įsitikinti, kurios sienos yra laikančios. Paaiškėjo, kad tokių nebuvo, tad turėjome visišką laisvę kurti naują išplanavimą. Jau nuo pradžių buvo aišku, kad esamas išdėstymas netinkamas: kambariai – neracionaliai pailgi, virtuvė, WC ir dušas – labai maži, kaip įprasta senos statybos namuose. Todėl nusprendėme griauti visas nelaikančias sienas“, – pasakojo moteris.
Per dvi savaites komanda išgriovė pertvaras ir visiškai „išvalė“ butą. Tuo metu dizainerė jau buvo paruošusi techninį brėžinį, pagal kurį buvo galima dirbti toliau. Darbą pradėjo santechnikai ir elektrikų komanda.
Buto išgriautomis sienomis planas tapo visiškai naujas: virtuvė sujungta su svetaine, vonios kambarys – su tualetu, o kiti kambariai paversti dviem atskirais, ne tokiais pailgais miegamaisiais. Taip, pasak Gretos, pavyko sukurti erdvią ir patogią virtuvės-svetainės zoną bei racionaliai suplanuotą, didesnį sanitarinį mazgą.
Ar nekilo abejonių dėl nuolat diskusiją keliančių klausimų, ar verta virtuvę jungti su svetaine, o vonią – su tualetu? „Ne, tokį sprendimą priėmėme užtikrintai. Toks išplanavimas, kalbant apie pojūtį ir erdvę, labiau primena namo išplanavimą nei buto. Nors kai kurie žmonės skeptiškai vertina virtuvės ir svetainės jungimą dėl praktinių sumetimų, šiuo atveju virtuvė nėra visiškai atvira. Svetainės erdvė suformuota L raidės forma, todėl virtuvė natūraliai „pasislepia“ nuo tiesioginio žvilgsnio. Tai leidžia išlaikyti jaukumą ir vizualinę švarą, o kartu – turėti erdvų, šiuolaikišką bendrą plotą. Dėl to šis sprendimas tampa ir praktiškas, ir patrauklus“, – dėstė Greta.
Nesirinktų tik grindjuosčių
Buto apdailai pasirinktos ramios, žemiškos, neutralios spalvos – būtent tokios patinka didžiajai daugumai lietuvių. Greta liko labai patenkinta pilkų vonios plytelių pasirinkimu ir šviesaus medžio virtuvės baldų fasadais – tokie paviršiai ir dailiai atrodo, ir yra praktiški, nereikalaujantys priežiūros.
„Vienintelis dalykas, kurį išbandėme pirmą kartą ir vėliau kituose projektuose nesirinktume, – tai MDF grindjuostės. Ne todėl, kad jos būtų blogos, tiesiog su jomis daugiau darbo ir sudėtingesnė priežiūra“, – teigė vilkaviškietė.
Kadangi Vilkaviškyje pasirinkimas nėra didelis, įrengiant butą talkino ir meistrai iš kitų miestų. Ilgiausiai, beveik mėnesį, teko laukti baldininko.
O kas buvo sudėtingiausia, pertvarkant šį ir kitus senus sovietinės statybos butus? Pasak pašnekovės, sunkiausi dažniausiai būna santechnikos darbai. Senuose butuose vamzdynai būna labai seni, dažnai net pavojingai susidėvėję, tad vien tik savo buto atnaujinimu negali apsiriboti – tenka kalbėtis ir derinti sprendimus su kaimynais, kai būtina keisti visą atšaką ar stovą.
„Kitas iššūkis – pats kapitalinis remontas, ypač kai pradedama griauti sienas. Kaimynams tai kelia nerimą, jie dažnai įsivaizduoja, kad gresia pažeisti viso namo konstrukciją. Todėl labai svarbu nuo pat pradžių palaikyti gerus santykius su kaimynais, juos informuoti, parodyti, kad žinome, ką darome, ir kad viskas vyksta pagal taisykles. Pasitikėjimas – labai svarbus, ypač dirbant senos statybos daugiabučiuose“, – pabrėžė Greta.
Visas šio trijų kambarių buto Vilkaviškyje kapitalinis remontas kainavo apie 30 tūkst. eurų.
