Lietuvos rašytojų sąjungoje Vilniuje su skaitytojais susitikusi trumpam į Lietuvą atostogų grįžusi Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė atvirai atsakinėjo į skaitytojų klausimus ir pasakojo apie rudenį pasirodysiančią knygą, ateities planus ir buities saloje, kurioje gyvena jau 11 metų, detales.
„Ilgai neišsirinkau, ką apsirengti“, – nuoširdžiai prisipažino V. Rykštaitė, į Lietuvos rašytojų sąjungos salę įžengusi punktualiai lygiai šeštą vakaro. „Vienuolika metų gyvenant saloje sunku išlaikyti miestietišką tapatybę“, – pridūrė ji.
Su skaitytojais V. Rykštaitė susitiko ne tik draugiškai pabendrauti ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus, bet ir pakalbėti apie naujausią knygą „Mama namuose. Trys valandos iš rytojaus“, kuri turėtų pasirodyti rudenį. Šią knygą pati autorė vadina memuarų „Pirmąkart mama“ antra dalimi.
„Tai tarsi knygos tęsinys, tik aš esu kitokia, rašiau ją jau iš daugiavaikės, tris vaikus turinčios mamos perspektyvos“, – pasakojo V. Rykštaitė. Šias knygas skiria 8-eri metai, taigi ir patirtis jau kitokia: iš nedrąsios pirmakartės, kurią „ištiko“ motinystė, Vaiva tapo daug ką išbandžiusi, patyrusi, patikrinusi ir savo nuomonę turinti mama, tad knyga parašyta iš savotiškos visažinės, nebe klausiančios, o abejojančios mamos perspektyvos.
Rašymas – kaip terapija
Labiausiai rašytoja tikisi, kad knyga įkvėps moteris ir kitas mamas būti autentiškas ir turėti savo nuomonę, kaip auginti vaikus. „Knygoje išsakau ir gana radikalią nuomonę apie motinystę. Tačiau nebūtina visur su manimi sutikti“, – teigia Vaiva.
Ji neslepia: „Šios knygos reikėjo pirmiausia man, todėl ir skiriu ją sau“, – sako trijų vaikų – 10-ties Žemynos, 7-erių Indrajos ir 3-ejų Radvilo – mama.
Knygos V. Rykštaitei yra būdas reflektuoti kasdienybę. „Rašau tada, kai turiu, ką papasakoti“, – ji teigia, kad knygų rašymas yra savotiška terapija, padedanti pačiai atsakyti į jai rūpimus klausimus ir paaiškinti gyvenimą. „Įžodinus tam tikras situacijas, tampa lengviau gyventi, – įsitikinusi rašytoja. – Rašydama laikausi požiūrio: jei knyga padės man, tikiu, kad padės ir kitiems.“
„Labiausiai naujojoje knygoje man patinka suvokimai“, – sako V. Rykštaitė ir pateikia pavyzdį iš vaikystės. Mama Vaivai visuomet sakydavo, kad ji yra pati gražiausia, geriausia, nuostabiausia. Net kai vaikščiojo su išpuvusiu priekiniu dantimi, mama sugebėjo mažą mergaitę įtikinti, kad ji vis tiek yra gražiausia ir kad kiti tiesiog pavydi jai grožio.
„Taip ir užaugau manydama, kokia esu ypatinga, adoruoju ir savo vaikus – kasdien jiems po penkiasdešimt kartų kartoju, kad juos myliu, dievinu, kad jie yra mano tobulybės, ir svarstau, kad tai tikriausiai perėmiau iš savo mamos. Suvokiau, kad jei kiekvienai mergaitei mama nuolat kartotų, kad ji pati gražiausia, galbūt daug problemų išsispręstų, nekiltų tos nesveikos konkurencijos“, – svarsto rašytoja.
Vaiva teigia, kad atiduoda vaikams daug savęs. „Stengiuosi išgyventi kiekvieną etapą. Norėjau išbūti kiekvieno vaiko kūdikystę, išžindyti juos iki trejų metų, išmiegoti su jais, išbūti. Dabar tikiuosi naujo etapo gyvenime“, – sako V. Rykštaitė.
Motinystė pakeitė gyvenimą
Nepudruodama kasdienybės, V. Rykštaitė pasakoja, kad visą dieną būnant su vaikais, jai nepavyksta reguliariai rašyti (anksčiau ji stengdavosi parašyti bent po puslapį per dieną, dažniausiai per vaikų pietų miegą, dabar, sako, šio plano nepavyksta įgyvendinti, nebent išeina iš namų kelioms valandoms padirbėti), taigi rašytojos rutina gerokai pasikeitė – „rašau, kai galiu“, tad naują knygą sukurti dabar užtrunka apie dvejus metus.
Virsmą iš „mergelės“ į „motiną“ Vaiva laiko svarbiu gyvenimo lūžiu: „Sutinku su mintimi, kad gimdant moteryje miršta archetipinė mergelė ir gimsta motina.“ Gyvenimas susilaukus vaikų, sako, pakito iš pagrindų, daug kam tiesiog nebeliko arba trūksta laiko.
Vaiva neslepia: nors gyvena labai intensyviai, ji gyvena kaip katė, jai turi likti laiko pagulinėti, paskrolinti, pamiegoti. „Turi būti laiko gyventi“, – įsitikinusi ji.
O gyventi jai įdomu, norisi vis išbandyti ką naujo („Net pirmą vaiką gimdžiau labiau iš smalsumo, norėjau patirti, ką reiškia, kai tavyje auga žmogus. Ir jau grįžusi iš ligoninės supratau, kad norėsiu dar...“). „Kartais jaučiuosi kaip ateivis, paleistas į žemę, kuriam viskas įdomu, – viską noriu išbandyti, kartais dėl to net vengiu išeiti iš namų Havajuose. Pamenu, kai buvau maža, sakiau, kad kai užaugsiu, noriu veikti viską, panašiai ir jaučiuosi“, – Vaiva ne tik rašo knygas, yra aktyvi socialiniuose tinkluose – neseniai ji atrado pomėgį kurti interjerus, kaip sako, nuo lubų iki rankenų ir baldų. Rašytoja tikina, jog Havajuose jau sulaukia prašymų padėti dekoruoti kitų namus, tik kol kas dar nesijaučia pakankamai užtikrinta savimi.
Nepaisant laviravimo tarp įvairių veiklų, jau pakeliui naujausia knyga, V. Rykštaitė pasakoja parašiusi ir naują knygą vaikams apie... nagų karpymą, o ateityje kartu su dukromis planuoja parašyti knygą apie grožio saloną.
„Pasaką apie nagų karpymą man mažytei sekdavo mama, kad lengviau nukarpytų nagus, ir ji stebuklingai veikdavo. Paskui šią pasaką sekiau aš savo vaikams, o dabar nusprendžiau padovanoti visiems“, – kad karpant nagų neprireiktų ekranų.
„Man patinka rašyti kartu su vaikais. Jie kitaip mąsto ir mato pasaulį, todėl man patinka rašyti vaikams ir patinka, kai tos knygos patinka vaikams“, – teigia dvylikos knygų autorė, išleidusi ir knygą vaikams „Baisiau už tarakoną“.
Rašytoja sako besivilianti, jog, rudenį mažajam Radvilui galbūt pradėjus lankyti darželį ir atsiradus šiek tiek daugiau laiko, sulauks ir naujo įkvėpimo – išduoda, kad galvoje jau yra ir nauja knyga.
Vyras nesidomi, ką rašo, o įdomiausia yra anytai
Visuose rašytojos gyvenimo etapuose ją palaiko vyras amerikietis Michaelas. „Jis mane labai palaiko ir manimi didžiuojasi, bet neskaito mano kūrybos. Kartais norėčiau, kad skaitytų ir žinotų, kokia aš faina savo knygose ir socialiniuose tinkluose“, – juokiasi V. Rykštaitė, kuri Havajuose teigia gyvenanti savotiškai dvigubą gyvenimą, kuris kartais džiugina, o kartais – vargina, ir saloje nėra nei literatūros žvaigždė, nei socialinių tinklų garsenybė – dauguma jos draugų nėra skaitę jos knygų.
„Mano vyras visiškai nesidomi, ką aš veikiu socialiniuose tinkluose ir ką rašau, net nelaikina mano postų – aš pati iš jo telefono tą padarau, kad tų like`ų būtų daugiau“, – prisipažįsta socialiniuose tinkluose aktyvi moteris. Ji sako, kad į instagramą žiūri kaip verslo nišą ir nors dėmesys, teigia, jai patinka, jo nesiekia specialiai.
„O įdomiausia esu savo anytai, kuri mano postus, beje, labai netiksliai, išsiverčia per „Google Translate“ ir paskui man skambina, kas gi nutiko“, – juokiasi V. Rykštaitė.
