Liepos 25 dieną sukako 16 metų, kai kauniečio Manto Juodišiaus gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. 45-erių vyras LRT.lt pasakojo, kad iki šiol jaučia baimę matydamas žmones, kurie vasarą nuo lieptų šokinėja į vandenį – būtent po tokio šuolio jis pateko į neįgaliojo vežimėlį.
Mantui dar apmaudžiau todėl, kad jis elgėsi atsakingai – traumą patyrė Platelių ežere, kur maudydavosi nuo vaikystės. Vasaromis čia vykdavo plaukimo maratonas, o po jo – gražiausio šuolio į vandenį konkursas (po Manto traumos šis konkursas neorganizuojamas).
„Šokau į vandenį kaip kasmet. Tačiau tais metais buvo itin karšta, vandens lygis nusekęs. Šokau iš aukštai, kiek į šoną, vadinamuoju „kareivuku“ – žemyn galva, rankas prispaudęs prie šonų. Pajutau smūgį, trakštelėjimą kakle, po kurio iškart nutirpo rankos ir kojos. Iškart supratau, kad mane paralyžiavo, ir visas gyvenimas akimirksniu pasikeitė“, – prisiminė Mantas, kuriam tuo metu buvo 29 metai.
Taip, kojų nevaldau, sėdžiu vežimėlyje, bet esu gyvas.
Jis vilkėjo šortus, į kurių kišenes pateko oro – tai iškėlė jį į paviršių. Žmonės, pamatę vandenyje raudonus šortus, ištraukė jau sąmonę praradusį Mantą į krantą.
„Man pasisekė, kad ten buvę žmonės žinojo, kaip elgtis – stabilizavo galvą ir iškėlė mane ant liepto. Renginyje budėję medikai uždėjo kaklo įtvarą, pakėlė ant neštuvų ir nugabeno į Klaipėdą. Ten man atliko operaciją. Dabar žinau, kad pirmosios trys valandos po traumos vadinamos auksinėmis – jei per jas atliekama operacija, pasekmės gali būti mažesnės“, – pasakojo jis.
„Surinktas iš dalių“
Nuo smūgio lūžo pirmasis krūtininis ir šeštas kaklo slankstelis, buvo septintojo kaklo slankstelio skeveldrinis lūžis (pasak pašnekovo, šis tiesiog sprogo į šipulius). „Po operacijos gydytojai sakė, kad nevaldysiu nei kojų, nei rankų. Bet labai užsispyriau, daug dirbau ir per kelerius metus pavyko sustiprinti rankas. Taip, kojų nevaldau, sėdžiu vežimėlyje, bet esu gyvas“, – sako Mantas.
Paklaustas apie emocinę būseną, jis sako nepalūžęs – turėjo patirties iš anksčiau. Būdamas 13 metų pateko su vyresniais kiemo draugais į eismo įvykį – buvo sunkiai sužalotas ir patyrė daugybinius lūžius, buvo tiesiog „surinktas iš dalių“, teko ilgai gydytis ir reabilituotis. „Tąkart ant kojų atsistojau, šįkart jaučiau, kad nebepavyks, nes kojų visiškai nejaučiau“, – pasakojo Mantas.
Jis labai dėkingas Palangos reabilitacijos ligoninės specialistams, kurie padėjo sportuoti ir stiprėti. Vyras pabrėžia: patyrus sunkią traumą itin svarbu nepalūžti psichologiškai ir siekti kuo didesnio savarankiškumo.
„Dažnai artimieji per daug gaili nukentėjusio žmogaus ir viską už jį daro – tada jis nustoja stengtis. Dėl nuolatinio gulėjimo gali atsirasti pragulų, išsivystyti sepsis. Todėl stengiausi vėl išmokti būti kuo savarankiškesnis, teko iš naujo išmokti valgyti, valytis dantis, persėsti į vežimėlį ir t. t. Galiausiai sustiprėjęs ėmiau vairuoti automobilį su rankiniu valdymu“, – dalijosi pašnekovas.
Tapo treneriu ir rekordininku
Sustiprėjęs Mantas baigė magistrantūrą Lietuvos sporto universitete ir pradėjo dirbti neįgaliųjų plaukimo treneriu Kauno plaukimo mokykloje. Be to, pats aktyviai dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse varžybose, jam priklauso net septyni Lietuvos neįgaliųjų plaukimo rekordai.
„Esu labai dėkingas Kauno plaukimo mokyklos vadovams, kad suteikia galimybę dirbti su neįgaliais sportininkais. Darbas man labai patinka – jame jaučiuosi naudingas, galiu savo pavyzdžiu motyvuoti judėti pirmyn. Sportas naudingas visiems – nereikia siekti rekordų, svarbu judėti, išeiti iš namų“, – kalbėjo Mantas.
Jo treniruotes lanko ne tik judėjimo negalią turintys vaikai ir suaugusieji, bet ir žmonės su intelekto negalia, kurtieji. „Dabar vasaros atostogos, bet jau sulaukiau žinių, kad sportininkai laukia rudens ir treniruočių. Vanduo – gyvybė. Jame dirba visi raumenys, net ir paralyžiuoti. Esame gimę iš vandens, jis mums suteikia jėgų“, – įsitikinęs treneris.
Šok su galva – ne ant galvos
Tarp jo ugdytinių šuolių į vandenį traumas patyrusių žmonių nėra, tačiau tarp pažįstamų tokių – ne vienas, kai kurie jų prikaustyti prie lovos. Jis prisiminė vieną vyrą, kuris šoko nuo liepto ir traumą patyrė tiesiog savo sodyboje. „Gamtoje viskas keičiasi – per naktį gali pasislinkti kranto šlaitai ar dar kas pasikeisti vandens telkinio dugne. Vanduo klaidų neatleidžia“, – sakė pašnekovas jis.
Tad jis nuoširdžiai ragina visus elgtis atsakingai – į vandenį šokti tik tam skirtose, gerai pažįstamose vietose, kur budi gelbėtojai ir yra medicinos punktas. Kitur užtenka įbristi ir plaukti. „Jei jau labai norisi šokti – geriau šokti ant kojų. Kitaip tariant, šok su galva, o ne ant galvos“, – perspėjo Mantas.
Dirbdamas baseine jis dažnai mato žmones, šokinėjančius į jį, nors ir yra tai draudžiantys ženklai. „Juos įspėju, kad gali nutikti kaip man, bet būna, kad perspėtas žmogus toliau šokinėja. Ir ką jam bepasakysi…“ – atsiduso.
Tačiau iš esmės Mantas išlieka pozityvus: „Kasryt džiaugiuosi nauja diena, o vakare pasidžiaugiu tuo, ką pavyko nuveikti. Ir kitiems linkiu to paties – pozityvumo, motyvacijos ir kuo daugiau judėjimo, nors ir per negaliu.“
Kasmet po 10–15 pacientų
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas pasakojo, kad šiemet jau turėjo keletą pacientų, kurie buvo atvežti į ligoninės priėmimo skyrių po nesėkmingų šuolių į vandenį, iš jų keturi paguldyti į ligoninę. Vidutiniškai kasmet per vasarą tokių rimtų atvejų, kai prireikia hospitalizacijos, pasitaiko po 10–15 (ir čia kalbame tik apie vieną ligoninę Vilniuje!).
„Kai kurie atvejai būna lengvesni, kai pacientus po apžiūros išleidžiame namo – būna, kad šokant kaklas labiau susilenkia ir galūnės aptirpsta, bet paaiškėja, kad lūžio nėra. Bet būna ir rimtų traumų, kai patiriami kaklo slankstelių lūžiai – kartais dar pavyksta būklę atkurti, bet kartais, deja, žmogus išvyksta namo neįgaliojo vežimėlyje, ir tokie atvejai kartojasi kiekvieną vasarą. Labai gaila tų žmonių, juolab kad dažnai tai būna jauni žmonės – vaikai į mūsų ligoninę nepriimami, bet tai būna jaunuoliai, kuriems 18–19, 22 ar 25 metai“, – sakė A. Černauskas.
Paprastai susižalojama šokant žemyn galva, tačiau pasitaiko ir kojų ar stuburo sužeidimų, šokant kojomis žemyn. Dažniausiai nelaimės nutinka, šokant į vandenį nepažįstamoje vietoje, nepatikrinus, koks apačioje dugnas. „Kartais trauma patiriama atsitrenkus į dugną, bet būna ir taip, kad pasirenkamas nepažįstamas lieptas, o po juo dar yra senesnio liepto likučiai ar koks polius, strypas, ir susižeidžiama į jį. Yra buvę ir taip, kad vandenyje buvo po audros įkritęs medis“, – pasakojo A. Černauskas.
Pridūrė, kad būna ir atvejų, kai žmogus šoka tam skirtoje vietoje, bet iš aukštai, o taisyklingai to daryti nemoka, tada dar ore išlinksta kaklas ir žmogus susižeidžia vien nuo smūgio į vandenį.
Suprantama, poilsiautojai protingiau elgiasi, kai būna blaivūs, o išgėrę, dar ir būdami draugų kompanijoje, nustoja jausti ribas – maždaug trečdalis nukentėjusiųjų būna vartoję alkoholio.
Ar tai, kad lūžo kaklo arba stuburo slankstelis, jau yra nuosprendis, kad žmogus negalės vaikščioti? „Būna ir taip, kad slankstelis lūžta, bet jis niekur nepajuda, nugaros smegenys nenutraukiamos, ir viskas bus gerai. Bet jeigu smegenys pažeidžiamos, bus rimtų bėdų. Būna ir taip, kad traumos metu jos nepažeidžiamos, bet tai nutinka, gelbstint žmogų – neapsaugoję kaklo nuo judesių, galime sukelti antrinį pažeidimą“, – sakė A. Černiauskas.
Jis pabrėžė, kad žmogaus galvą ir kaklą po traumos reikėtų kuo mažiau judinti ir laukti medikų, nebent kyla pavojus gyvybei – kai reikia atkurti nukentėjusiojo širdies veiklą ir kvėpavimą, stabdyti kraujavimą. Bet ir tuo metu reikia stengtis jį judinti kuo mažiau.
„Kadangi priimamajame matome skaudžių atvejų, norisi pasakyti, kad didžiajai žmonių daliai apskritai geriau niekada į vandenį nešokinėti, nebent esate labai sportiškas ir patyręs. Bet ir tada turite rinktis tinkamą, tam skirtą vietą“, – sakė gydytojas.
