„Niekada nebūčiau patikėjus, kad stosiu prieš kamerą su maudymosi kostiumėliu ir su svetimu vyru lįsiu į ledo vonią!“ – juokiasi laidų kūrėja ir vedėja Livija Gradauskienė, LRT.lt pasidalijusi savo geros savijautos receptais ir pakvietusi į neseniai duris pravėrusią „Livijos sanatoriją“.
– Naujoji jūsų laida – apie sveikatinimąsi ir gerą savijautą, kodėl naujam projektui pasirinkote būtent tokią kryptį?
– Gera savijauta – mano širdies tema, kuri man nuoširdžiai rūpi ir kuria tikrai aistringai domiuosi. Rūpinuosi, kad ir artimieji gerai jaustųsi. O kai nemažai sužinau, norisi ir pasidalyti – gal mano atrasti būdai padės ir kitam.
Juokais sakau, kad laidos krikštamote galima vadinti dainininkę Moniką Liu, kuri nusifilmavusi mūsų laidoje „Duona ir žaidimai“ (laidas galite rasti čia) mūsų sodyboje, sakė, kad jaučiasi kaip patekusi į retritą ar sanatoriją. Taip viskas susidėjo ir kilo tokios laidos idėja.
– Kokia ta „Livijos sanatorija“?
– Be siuntimų, be eilių, be didelio vargo ir visiškai nemokama! Mano svečiai – daugeliui gerai pažįstami žmonės, kuriems, pasirodo, taip pat ką nors skauda ar kartais pritrūksta jėgų, taigi jie dalijasi savo patirtimis ir papasakoja, kaip įveikė sudėtingas situacijas.
Prie kiekvieno pokalbio prisijungia ir skirtingų sričių specialistai, pasidalijantys savo įžvalgomis bei patarimais. Pavyzdžiui, Egidijus Sipavičius mane nuoširdžiai sukrėtė, atvirai išsipasakojęs, kaip siaubingai jo gyvenimą griovė sunki nemigos forma... Egidijų sanatorijoje supažindinau su miegą ir miego sutrikimus nagrinėjančia garsia neuromokslininke iš Norvegijos Laura Bojarskaite, kuri atskleidė tyrimais pagrįstus būdus, kurie realiai gali padėti geriau miegoti.
Ar žinojot, kad ryte būtina gauti natūralios dienos šviesos, kad naktį geriau miegotumėm? Paprasti dalykai veikia! Tik ne visada juos žinome. Jei įmanoma į kasdienę rutiną įvesti keletą nežymių pakeitimų ir gauti ryškų savijautos pagerėjimą, tai kodėl nepabandžius? Taigi net neabejoju, kad šios laidos bus naudingos ne tik mano svečiams, bet ir žiūrovams, kuriuos vargina panašios problemos.
Ir tai dar ne viskas – su sertifikuotais treneriais taip pat išbandysime įvairius būdus, kaip pagerinti savo savijautą. Manau, kad bus įdomu pamatyti, kaip su Giedre išbandėme akupresūrą, su Merūnu keliavome į juoko jogą, su Larisa Kalpokaite apsilankėme taiči treniruotėje ar su Audriumi Bružu įlindome į ledo vonią.
Beje, ši patirtis gerąja prasme pribloškė ir mane pačią. Gerai mane pažįstantys žino, kad nepakenčiu šalčio, o į žiemą net per televizorių žiūrėti nemėgstu. (Juokiasi.) Vis tik vedama smalsumo pasiryžau pabandyti. Nepatikėsite – tarsi kažkoks nušvitimas ištiko, po to iki vakaro jaučiausi kaip ant sparnų.
Tai buvo toks atradimas, kad gegužę netgi susigundžiau įlįsti į Baltijos jūrą, kurios temperatūra tebuvo 8 laipsniai, nors anksčiau ir 18 laipsnių vanduo man būdavo per šaltas. Taigi verta pakovoti su savo įsitikinimais, nugalėti baimes ir perkalbėti smegenis, kurios nuolat ragina taupyti energiją ir naujovių neieškoti. Neretai tie atradimai atveria akis, sužadina smalsumą ir parodo, kiek yra dalykų, kuriais gyvenime galime džiaugtis.
Norėtųsi, kad ši laida ir kitus įkvėptų pagalvoti apie savo savijautą bei ką nors padaryti dėl savęs. Galbūt kažkas pamatęs mano ir svečių patirtis, užsimanys išbandyti taiči, įšokti į ledo vonią ar užsispirs daryti inteligento mankšteles, kurių kineziterapeutas išmokė Vytenį Pauliukaitį ir kurias atlikti gali kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus. Neabejoju, kad Vytenis paliudytų, jog ir toks nesudėtingas dalykas gali išjudinti raumenis ir smarkiai prisidėti prie geresnės savijautos. Svarbiausia pradėti ir žengti bent nedidelį, daug vargo nekainuojantį žingsnį.
– O koks jūsų geros savijautos receptas?
– Turbūt kaip ir daugelis, esu linkusi nerimauti ir jaudintis dėl įvairių darbo ir buities rūpesčių, jaučiu tam tikrą įtampą. Ją geriausiai pašalina sportas. Tik jau bijau apie tai ir pasakoti – turbūt jau visiems išūžiau galvą! Kartą buvo toks juokingas nutikimas – ėjau gatve, o už tokios aukštos tvoros vyrai žaidė krepšinį ir kamuolys nukrito už tos tvoros kaip tik prie manęs.
Girdžiu vyrai rėkia: „Livija, meskit kamuolį, žinom, kad sportuojat – permesit!“ Labai prajuokino! Bet jei tas mano įkyrus ūžimas kažkam įžiebs mintį „Na, gal ir aš pabandysiu pasportuot, jei jau sako, kad taip gerai veikia“, – tai bus nuostabu. Nesakau, kad būtinai su štangomis ir svareliais klube treniruotis. Gal jums labiausiai tinka šokiai – nuostabu! Jei judini save, nuotaika negali nepagerėti. O kartu ir sveikata. Man treniruotėje išsisprendžia visos problemos. Tiksliau, jos tai niekur nedingsta, bet štai požiūris į jas ir ūpas jas spręsti keičiasi kardinaliai. Taip veikia kūno chemija. Reikia tuo naudotis.
– Nors judėjimo ir sporto nauda žinoma visiems, dažnas skundžiasi, kad neprisiverčia nuosekliai laikytis sportinio režimo, pasiduoda tinguliui...
– Sportas man jau tapo tokiu įpročiu, kad man daug sunkiau praleisti treniruotę. Jei pasitaiko diena, kai dėl darbų ir reikalų gausos negaliu nueiti pasportuoti, jaučiuosi blogai, nerandu sau vietos ir suku galvą, kaip susisukti, kad vis tiek pavyktų kiek pajudėti. Dėl įtemptų „Livijos sanatorijos“ filmavimų irgi teko nenueiti į sporto salę, tad prieš susirenkant komandai išbėgdavau bent trumpam pabėgioti ir filmavimo sulaukdavau daug ramesnė.
Beje, „Livijos sanatorijos“ filmavimuose, pabendravusi su įvairiausių sričių specialistais, atradau naujai dar vieną elementarų dalyką, kuris gali iš esmės keisti mūsų savijautą. Ir kuksando meistrė, ir neuromokslininkė, ir kineziterapeutai, ir net juoko jogos mokytoja akcentuoja kvėpavimą.
Pradėjau stebėti save – tikrai neramiai kvėpuoju, tai ko norėt, kad širdis nesidaužytų? O vien suvokus, kad širdies ritmas lėtėja iškvepiant, iš karto į rankas gauni įrankį save nuraminti – tiesiog keletą kartų ilgiau iškvėpti. Korėjos sveikos gyvensenos paslapčių žinovai apskritai vos nubudę keletą minučių ramiai stebi savo ramų kvėpavimą, kai kilnojasi pilvas, o ne krūtinė ir taip su ramybe, be streso pradeda dieną.
– Kokie pomėgiai ir veiklos, be sporto, prisideda prie geros savijautos?
– Bendravimas, nauji įspūdžiai, ypač kelionės, muzika, teatras, kinas, geros knygos. Neperskaičius bent kelių puslapių neužmiegu, be knygos tiesiog neišjudu iš namų, o ir per atostogas didžiausia bėda būna, kai perskaitau viską, ką atsivežiau, ir nebeturiu, ko atsiversti. Kartą iš bado bandžiau „50 pilkų atspalvių“ skaityti. Tema gal ir gera, bet literatūra baisiai prasta! (Juokiasi.) Skaitymas man padeda atsipalaiduoti, persikelti į kitą pasaulį ir taip nusimesti dienos krūvį bei susibalansuoti.
Taip pat juokaujame, kad, be maisto ir paskolų, daugiausia išleidžiame koncertams ir kelionėms. Man tai taip pat yra būdas persikrauti ir įsikvėpti. Liūdniausia man būna kai užsibūni nuobodulyje, kai būna neįdomu, kai nėra su kuo pabendrauti, atrasti ką nors naujo. Matyt, toks jau mano charakteris – jei vanduo bent kiek užsistovi, man jau blogai. Tada bent įsijungiu kokią nors tinklalaidę su Giedrium Savicku ir pagerėja.
Įvairūs meniniai išgyvenimai taip pat pakylėja ir sujudina kažką, kas parodo, jog pasaulis yra nepaprastas, o žmonės – labai talentingi ir gebantys sukurti stebuklus. Apima noras tikėti pasaulio gerumu ir tuo, kad viskas bus gerai. To itin reikia šiais laikais, kai realybė yra tokia sudėtinga ir gali atrodyti beviltiška. Kaip ir judėjimas, įspūdžių rinkimas neretai padeda nukreipti žvilgsnį nuo bėdų ir problemų bei pamatyti tai, kas yra gražu ir stebuklinga. Todėl nereikia laukti, kol kas nors gražaus nutiks savaime, reikia traukti save už pakarpos, išsijudinti ir patiems ieškoti grožio ir jį pamatyti.
„Livijos sanatorija“ – kiekvieną penktadienį LRT mediatekoje, visas laidas rasite čia.
