Vertėja, tinklaraštininkė Rūta Marija Survilaitė su LRT.lt žurnaliste kalbėjo pavargusiu balsu, nes, pasak jos, jau penktą parą yra nemiegojusi – per tiek laiko pavyko užmigti vos dvi valandas. Po poros bemiegių naktų ji net nesigula į lovą ir nebando užmigti, nes žino, kad vis tiek nepavyks, tik apniks nerimastingos mintys, kurios gali sukelti ir panikos ataką. Taigi ji kiaurą parą kuičiasi po namus ir ką nors veikia, nors protinio darbo imtis darosi per sunku. Kai pagaliau kūnas būna pasiruošęs užmigti, Rūta tai pajunta – tada išsimiega ir grįžta į normalų gyvenimą iki kito nemigos etapo.
Vieną iš tokių bemiegių naktų Rūta nusprendė apie išgyvenimus parašyti feisbuke. Jos įrašas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir daugybės komentarų. Moteris sutiko juo pasidalyti ir su LRT skaitytojais, tik pabrėžė, kad tą daro ne norėdama sulaukti paguodos ar patarimų, o todėl, kad nori padėti kitiems – galbūt jie supras, kokia rimta problema gali būti nemiga, atkreips dėmesį į ją bei ims ieškoti specialistų pagalbos, kol sutrikimas dar neįsisenėjęs.
Juk, kaip pastebėjo pašnekovė, nemiga ateina palengva. Jai pačiai prieš šešerius metus, patyrus sunkumų asmeniniame gyvenime, pradžioje būdavo sunku užmigti 2–3 val., paskui visgi užsnūsdavo. Laikui bėgant viskas komplikavosi – ji visiškai nemiega net po 5 ir daugiau parų.
Rūtai norisi atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje patiriantiems nemigą pagalbos sulaukti nelengva: eilėje pas psichikos sveikatos specialistą gali tekti laukti ir mėnesį, o juk būna tokių naktų, kai atrodo, jog kraustaisi iš proto.
Ir dar jai norisi pasakyti, kad žmogus, kuris vaikšto svirduliuodamas raudonomis akimis, nebūtinai yra zombis, alkoholikas ar narkomanas – galbūt tokią būklę sukelia nemiga.
Lovoje su nerimo kamuoliu
Toliau cituosime Rūtos įrašą feisbuke – jį moteris iliustravo išslinkusių plaukų kuokšto nuotrauka. Pasak jos, plaukų ji neteko taip pat dėl nuolatinės nemigos ir nerimo.
Moteris rašė: „Mane kankina nemiga. Ne, tai ne nepamiegojimas vieną naktį. Anksčiau negalėdavau užmigti 3–5 paras, dabar tų parų būna kur kas daugiau. Kas nėra su tuo susidūręs, gali pagalvoti, kai tiek parų nemiegi, atsiguli ir užmiegi. Ne, viskas ne taip.
Miego norisi, daugėjant nemiegotų parų, miego norisi vis labiau, bet atsigulus protas toks neramus, minčių milijonai, smegenys jas suraizgo į didelį nerimo kamuolį, didelio nerimo didelį kamuolį, mintys veja viena kitą, dažnai jos susijusios su įvairiomis stresinėmis situacijomis, baimėmis. Ir užsimerkęs tiesiog guli ir nesusitvarkai su mintimis, nenuramini proto. Guli ištikta streso, nerimastingai mirksti, tiesiog kankiniesi lovoje. Nori miego. Bet smegenims rūpi kiti dalykai. Kartais ištinka panikos atakos, kartais išpila prakaitas, taip permirksta patalai, jog gali išgręžti.“
Pradeda matyti neegzistuojančius vaizdus
Toliau Rūta pasakojo, kad išvargusi paryčiais atsikelia, pasiruošia kavos. Pirmomis dienomis vaikšto apsnūdusi, dirba, bet lėčiau, reakcija lėtėja. Apie trečią parą po eilinės kankynės lovoje galvoje jau girdisi muzika, ima ore matyti žvaigždutes, snaigutes, kurių nėra.
Dirbti darosi vis sunkiau. Ima erzinti triukšmas, trikti koordinacija, motorika, darosi vis sunkiau atlikti elementarius fizinius veiksmus.
„Ketvirtą, penktą parą jau smagiai svirduliuoji, ne visai kaip girtas, bet toks apsvaigęs. Randasi atminties spragų, veidas atrodo suvargęs, susenęs, suvytęs, akys pasrūva krauju. Smegenyse vyksta negrįžtami procesai. Dar ilgiau nepabuvus miego karalystėje, daiktai ima keisti formas, protas suvokia, kad matai tą konkretų daiktą, tačiau staigiai pažvelgus pasirodo visai kas kita, kartą labai labai išsigandau savo pliušinio meškino“, – rašė apie baisius išgyvenimus Rūta.
Nuo kokios trečios paros ji jau su baime žiūri į lovą, kuri primena, kaip teks kankintis, taigi nusprendžia, kad kartais geriau išvis į ją nesigulti.
Jokie ramios muzikos klausymai, tinklalaidės moteriai nepadeda. Anksčiau padėdavo lietuvių kalbos skyrybos taisyklių skaitymas, bet ir tai nebeveikia. Padeda medikamentai, tačiau jie turi stiprių šalutinių poveikių, o ir dozių reikia vis didesnių.
„Gerdama vaistus lūždavau, tačiau visą dieną jausdavausi mieguista, troškindavo, reakcija į dirgiklius sulėtėjusi, apskritai net vairuoti negali. Dienomis nuo vaistų jausdavausi apdujusi ir nesava, todėl savo valia, be jokių gydytojų jų atsisakiau. Pasirinkau nerimo naktis. Bet jūs taip nedarykite. Nutraukti medikamentų vartojimą be gydytojo priežiūros negalima“, – aiškino Rūta.
Ir pridūrė, kad melatoninas, užmigti padedančios arbatytės tokiais atvejais skamba kaip vitaminai. Žinoma, ne išeitis būtų ir miegas, išgėrus daug alkoholio.
Nerakinantis raktas į saldų miegą
„Nemiga baigiasi, kai smegenys pagaliau neištveria ir atsijungia. Tiesiog pajunti, kad užmigsi po n bemiegių naktų ir tada jau savo lovos nebebijai, eini į ją su visais garsais galvoje ir vaizdais aplinkui.
Ir pagaliau tai baigiasi. Pagaliau atsikeli be smegenų rūko, pagaliau protas skaidrus. Iki kito karto. Kartai dažnėja. Ką daryti? Šalinti nerimo priežastis. Aha. Tarsi tai būtų šitaip paprasta. O daryti iš tiesų reikia ką kita – keisti požiūrį į nerimą sukeliančias priežastis. To patys greičiausiai nepadarysite, nebent turite daug žinių apie, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją. Bet irgi nepadarysite. Reikia tiesiu taikymu keliauti pas psichoterapeutą. Arba rinktis medikamentus ir kreiptis į psichiatrą.
Jūs turite keisti ne situaciją, kai jos pakeisti negalite, bet požiūrį į ją. Čia yra raktas į saldų miegą. Man kol kas nepavyko. Nepavyksta jau šešeri metai“, – rašė moteris.
Ir ragino net į menką nerimastingumą nežiūrėti pro pirštus, jis turi savybę kauptis ir augti. Nerimas, panika, miego trūkumas ilgainiui gali turėti labai rimtų pasekmių ne tik žmogaus sveikatai, bet ir santykiams su aplinkiniais, kai neatlaiko net didžiausios meilės.
„Nuotraukoje mano plaukai, kurie visai neseniai tiesiog iškrito. Va taip ėmė ir nukrito. Nerimas ir nemiga numetė. Tai aš kaip ta varlė iš seno gero anekdoto – vaikštau palaidais.
Mylėkite save. Mylėdami save, galėsite mylėti ir artimuosius. Tai kainuoja pinigus, žinau. Bet investicija į savo sveikatą yra pati geriausia investicija gyvenime“, – priminė ji.
Po šio savo įrašo R. M. Survilatė sulaukė net kelių šimtų asmeninių žinučių. Nemažai žmonių dalijosi patarimais, kurių jai visai nesinorėjo, nes pati per kelis kančios metus yra daug išbandžiusi ir sukaupusi labai daug žinių. Nemažai žmonių rašė jai taip pat labai kenčiantys nuo nemigos, taigi autorė tikisi, kad galbūt pasidalijimu galės kuo nors padėti nuo to kenčiantiesiems.
Specialistė: yra veiksmingas gydymas
Įžvalgomis apie sunkią nemigą ir galimą pagalbą ją patiriantiesiems paprašėme pasidalyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologės, docentės, Lietuvos miego medicinos draugijos valdybos narės Alicjos Juškienės.
Pasak jos, žmogui miegas išties būtinas taip, kaip vanduo ir maistas, be jo jis tiesiog neišgyventų. Gineso rekordų knygoje yra užfiksuotas faktas, kad vienas žmogus išbuvo be miego 11 parų. Tiesa, kai žmogus sako, kad jis naktį visai nemiegojo, dažnai jis būna šiek tiek nusnūdęs, tik galbūt tas miegas buvo toks paviršutiniškas ir fragmentiškas, kad jis pats to nė nepajuto.
Blogai žmogus jaučiasi ir tuomet, jeigu jis miega daugiau nei kelias valandas, bet tik paviršutinišku miegu, dažnai prabusdamas – smegenims būtina ir giliojo miego fazė, kurioje smegenys valosi nuo toksinų ir atsistato jų resursai.
„Miego trūkumas veikia bendrą sveikatą ir jai kenkia, ir, žinoma, apsunkina gyvenimą. Blogėja atmintis, dėmesys, lėtėja medžiagų apykaita, veikiama mūsų endokrininė bei reprodukcinė sistema ir psichinė sveikata“, – sakė doc. A. Juškienė.
Pasak jos, nemiga gali būti ir kitų sutrikimų simptomas – generalizuoto nerimo sutrikimo, panikos priepuolių, potrauminio streso sindromo, depresijos ir kt. – bet gali būti sutrikimas pats savaime.
Pasak specialistės, lėtinė nemiga diagnozuojama tuomet, jei nekokybiškas miegas būna 3 naktis ar daugiau per savaitę ir tai tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius.
„Kalbant apie lėtinę nemigą, pirmo pasirinkimo gydymas yra nemedikamentinis. ES ir JAV gydymo gairėse nurodoma, kad pirmojo pasirinkimo gydymas – kognityvinio elgesio terapija nemigai mažinti. Pakanka 6-8 sesijų, jeigu nėra gretutinių problemų, o sistemos veiksmingumas pagrįstas moksliniais įrodymais. Po šių sesijų žmonės, prieš tai jau išbandę medikamentus ir alternatyvias metodikas, džiaugiasi reikšmingu pagerėjimu (net ir tie, kurie šia metodika nelabai tiki)“, – sakė A. Juškienė.
Paprašyta trumpai nusakyti tokios metodikos esmę, docentė paaiškino: „Yra technikų grupės, kaip miego higiena, miego ribojimo, arba suspaudimo, technika, kuri padeda atkurti miego vientisumą, stimulų kontrolė, kuri padeda atkurti cirkadinį ritmą (tai gulimasis tuo pačiu metu, tinkama aplinka). Be to, nemigą palaiko mūsų įsitikinimai apie miegą ir pastangos jį kontroliuoti, noras greičiau užmigti – taip pat miego priešas, tad terapija padeda tokių įsitikinimų atsikratyti ir sukuria tinkamesnius.“
Terapeutai, kurie taiko kognityvinę elgesio terapiją, dirba ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, ir privačiai, tačiau tokių specialistų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
