Nuo liepos 1 dienos, skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, Sveikatos apsaugos ministerija keičia jų išrašymo popieriniais receptais sąlygas. Taip siekiama užkirsti kelią receptų padirbinėjimui. Ar tai išties didelė problema, kiek žmonės vartoja raminamuosius ir migdomuosius, pasakoja Kauno klinikų gydytojas psichiatras Edgaras Diržius.
Paprastai raminamieji ir migdomieji vaistai turėtų būti vartojami trumpai, tačiau vidutinė jų vartojimo trukmė Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 7 metai. Deja, dalis žmonių tęsia paskirtą gydymą, kuris pagal rekomendacijas turėtų ilgiausiai tęstis 2–3 mėnesius.
„Benzodiazepinų, ar hipnotikų, klasės vaistai turi savo vietą, prasmę gydymo pradžioje žmonėms, patiriantiems sunkius išgyvenimus, sumišimą. Jie padeda išbūti tam tikrus sudėtingus periodus, žinoma, susijusius su psichikos sutrikimu, o ne šiaip, kad man prastai miegasi“, – aiškina psichiatras.
E. Diržius pasakoja, kad ši problema kompleksinė: pripratę prie vaistų žmonės nenori jų nutraukti, ieško, kaip apeiti sistemą, keičia gydytojus.
„Raminamieji ir migdomieji – gana siaura nesudėtingo veikimo mechanizmo medikamentų grupė, kuri dažniausiai skiriama nerimo sutrikimams, kartais – papildomai ir laikinai depresijai gydyti, ypatingų sujaudinimo būsenų metu.
Bet pagrindinis šių būsenų gydymas – nemedikamentinis. Priklausomai nuo situacijos gali būti skiriami antidepresantų klasės medikamentai, kurie ir saugūs, ir efektyvūs, ir skirti ilgalaikiam vartojimui, ir padeda atsistatyti nervų sistemai, bet tą daro ir psichoterapija“, – kalba psichiatras.
Ką daryti žmogui, kuris patiria iššūkių užmigdamas? Pirmiausia – kreipti dėmesį į nemedikamentines priemones, miego higieną, pataria E. Diržius. „Miego higienos principai turėtų padėti“, – sako jis.
Atkreipkite dėmesį: priklausomybė nuo vaistų gali prasidėti labai greitai, todėl 3 mėnesių laikotarpis ir yra apibrėžtas, kurio metu tikimybė išsivystyti priklausomybei yra kur kas mažesnė.
Plačiau – birželio 22 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
