„Savo gimtadienius visada švenčiu“, – LRT.lt sako 56-ąjį gimtadienį šiandien pasitinkantis drabužių kūrėjas, teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius.
Kaip tikino maestro, gimimo dieną jis visada švenčia su savo ištikimiausiais žmonėmis – mados namų kolektyvu.
„Kaip tik švenčiam, visas kolektyvas baliavojam“, – atsiliepęs telefonu, noriai sveikinimus priėmė Juozas.
– Visada švenčiate gimtadienį su kolektyvu?
– Jie mano artimiausi žmonės, su jais praleidžiam daugiausia laiko, pusę gyvenimo, ir jie namo grįžta tik naktį. Turiu nuostabų kolektyvą, kuris mėgsta darbą, mėgsta užduotis. Visada kartu švenčiame.
– Ar, kaip dainavo popscenos karalienė Džordana Butkutė, gimtadienis jums liūdna šventė?
– Negaliu sakyti, kad man tai pati linksmiausia diena.
– Kodėl gi? Turite tiek daug priežasčių džiaugtis!
– Sakoma, viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Darbų padaryta daugiau negu planavau. Labai džiaugiuosi, kad 15 milijonų žmonių pamatė mūsų šou Paryžiuje. Man tai didžiausia dovana.
Apie mano kolekcijos pristatymą parašė ukrainiečių „Marie Claire“, JAV žurnalai, liaupsino Paryžiaus spauda. Vokiečių „Vogue“ sakė, kad Paryžius turėtų pasitempti po mano šou. Tai didžiausias komplimentas.
Vis dėlto įrodžiau, kad iš tikrųjų myliu Lietuvą ir iš tikrųjų stengiuosi. Ne kiekvienas aukotų savo gerovę dėl to, kad šalis būtų matoma. Nuo Meksikos, Brazilijos iki Niujorko – visur skambėjo „Lietuva“, „Lietuva“.
Nepaprastai didžiuojuosi ir labai džiaugiuosi, nes buvo nepaprastai sunku. Kad modeliai nustebintų Paryžių, daug reikia paprakaituot... Pusantrų metų ruošėmės. Bet kas nedirba, nerizikuoja, tas negeria šampano, o mes surizikavom...
– Kokių dar gimtadienio tradicijų turite? Niekada nekyla mintis tą dieną kur nors pabėgti?
– Ne, niekados nebėgu, gimtadienius visada švenčiu. Kartais, jeigu kokia situacija pasitaiko, ir pabėgu, bet dažniausiai lieku, ir gimtadienis labai ilgai užsitęsia – visi nori pasveikinti.
– Galite švęsti iki pat lapkričio 15-tos!
– Tikrai tikrai. Labai gerai sutapo: spalio 15-ta ir lapkričio 15-ta. Tiek laiko galėsiu švęsti (juokiasi). Tai yra pats svarbiausias ir didysis mano gimtadienis. Negaliu visų mano gero linkinčių pakviesti atšvęsti, bet galiu pakviesti į savo kolekcijos pristatymą, kur visi kartu ir švenčiame.
– Sėkmė Paryžiuje jums ir buvo geriausia dovana šiemet?
– Visi man sako: tu pats sau pasidarei gimtadienio dovaną.
– Kalbant apie dovanas, kas jums yra gera dovana? Kokias dovanas mėgstate?
– Nuostabi dovana buvo labai graži televizijos laida apie mane – taip sudėliojo, kad ir pats galvojau, gal aš visai moku pakalbėti...
Vakar nuostabią dovaną įteikė Dalia [Ibelhauptaitė], ji nieko nesakė ir pakvietė mane į „Salomėjos“ premjerą. Taigi tokios dovanos prasidėjo jau nuo vakar.
Man dovanos turi būti apie emocijas. Saldainiukai ar dar kažkas man nėra įdomu. Man įdomu dovanos, kurios kelia emocijas ir palieka prisiminimus.
– Jeigu galėtumėte gimtadienį švęsti bet kur, kur norėtumėte švęsti?
– Turbūt nustebsit, bet galėčiau švęsti ir ant ežero krantelio kur nors Norvegijoje, ant kokio fiordo, arba labai triukšmingai – nuo nuotaikos priklauso, aš esu nuotaikų žmogus. Man kartais smagu ir vienam būti.
– Turbūt sulaukiate daug sveikinimo žinučių...
– Labai daug palaikančių žmonių, telefonas net raudonuoja, nespėju visiems atsakyti. Nesitikėjau tiek gražių žodžių. Visada maniau, kad mane labiau kanopom trypia, nors yra ir tokių.
– O kas pasveikino pirmiausia?
– Turbūt mama, ji visada pasveikina iš vakaro. Na va, kaip tik mama atvažiavo, eisime švęsti.
– Smagaus gimtadienio!
– Ačiū, apkabinu!
