Vieni sako, kad pelargonijos – močiučių gėlė, o kiti tikina, kad jos vėl madingos! Bet kuriuo atveju, ne vienam kyla klausimas, kaip jas reikėtų auginti? Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos botanikos sodo mokslo darbuotoja daktarė Rimanta Vainorienė sako, kad pelargonijų pasaulis ne tik labai įdomus, bet ir įvairus. „Šiuo metu yra kuriama be galo daug pelargonijų veislių“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Čia mano sodas“ intriguoja R. Vainorienė.
VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė sako, kad esti ne viena pelargonijų rūšis, kuri visai nepanaši į mums įprastą, neretai vadinamą „močiučių gėle“. Pas močiutes ant palangės, aiškina ji, auga juostuotoji pelargonija (lot. Pelargonium zonale). Į ją visai nepanaši pelargonija (lot. Pelargonium tetragonum).
„Tai rūšis iš gamtos, sukulentinė, turinti sustorėjusius stiebus ir brandinanti sėklas. Tai yra kolekcinis augalas. Rūšis kolekcionuoti yra labai įdomu“, – sako R. Vainorienė.
O štai Pelargonium trifidum išskirtinė savo maloniu kvapu, visiškai neprimenančiu mums įprastos pelargonijos kvapo. Jos besiskleidžiantys žiedeliai turi gelsvumo. „Pelargonijų pasaulyje geltonžiedžių rūšių, o ir veislių nėra daug“, – Pelargonium trifidum išskirtinumą pabrėžia Šiaulių akademijos botanikos sodo mokslo darbuotoja.
Sukulentinė pelargonija (lot. Pelargonium carnosum) atrodo kaip bonsas. Įdomu tai, kad šią rūšį Šiauliuose pavyko išsiauginti iš sėklų.
„2019 metais iš Botanikos sodo gavome sėklų, – pasakoja Rimanta Vainorienė. – Sudygo ir iki šiol puikiai auga.“
Dar viena pelargonija kolekcijoje – kvapioji pelargonija (lot. Pelargonium odoratissimum). Ji išskirtinė savo obuoliukus primenančiu kvapu.
„Tikrai įspūdingas kvapas. Pelargonijos kaupia labai daug kvapiųjų medžiagų, iš jų gaunamas eterinis aliejus. Žydi mažais, elegantiškais žiedeliais“, – šypsosi VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslo darbuotoja.
Pašnekovė demonstruoja ir citrinomis kvepiančią pelargoniją. Tiesa, tai selekcininkų išvesta veislė „Frank Headley“ .
„Net ir mums įprastos juostuotosios pelargonijos skirstomos į įvairias grupes. Yra nemaža grupė, skirta siauroms palangėms. [...] Savo žiedais kambarį puošia tulpiažiedė, o pati populiariausia šiuo metu – rožiažiedė pelargonija“, – aiškina R. Vainorienė ir čia pat nuo lentynų traukia įvairias selekcininkų išvestas juostuotosios pelargonijos veisles.
VU Šiaulių akademijos botanikos sode – tikra pelargonijų karalystė. Specialistė negaili ir patarimų, kaip pelargonijas prižiūrėti. Anot jos, daugiausiai bėdų, auginant rūšines pelargonijas, kelia jų žiemojimas.
„Žiemą joms reikia vėsaus oro. 20 laipsnių kambario temperatūra joms nėra gerai, – dėmesį atkreipia daktarė. – Jos mėgsta 8–9 laipsnių temperatūrą. Taigi, reikia turėti vėsią palangę ir beveik pamiršti laistyti.“
Dekoratyvios pelargonijos taip pat mėgsta žiemoti vėsiai. Panašiai ir su laistymu – jei žiemoja vėsiai, tai ir laistome mažiau.
„Apskritai pelargonijos mėgsta sausą dirvožemį, substratą. Joms nepatinka gausus laistymas. Jei perlaistom pelargonijas, tai labai greitai puola grybinės ligos. Žymiausia pelargonijų liga yra juodoji kojelė. Tuomet gėlę išsaugoti būna sunku [...]
Jei turime rūsį su langu, tai tokia vieta pelargonijų žiemojimui tinka idealiai. Jei lango nėra, tuomet reikia galvoti apie dirbtinę šviesą – pastatyti lempą. Pelargonijos geriausiai žiemoja vėsioje, sausoje ir šviesioje aplinkoje“, – sako VU Šiaulių akademijos botanikos sodo mokslo darbuotoja daktarė Rimanta Vainorienė.
Visas reportažas apie pelargonijas ir jų auginimo ypatumus – laidos „Čia mano sodas“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
