Lašininis, Kanapinis, Giltinė, Meška... Be šių personažų neįsivaizduojama tradicinė, šiandien švenčiama Užgavėnių šventė. Labai daug kur laužų liepsnos pasiglemš ir vieną pagrindinių atributų – Morę. Taip ji nuo seno vadinama Žemaitijos krašte, o štai Aukštaitijoje naudotas kitas simbolis, kuriuo išvaroma žiema.
Gavėnas, Čiūčela arba Diedelis – Aukštaitijoje per Užgavėnes po gyvenvietę vežiojamas Morės pakaitalas. Gavėnas – piktoji žiemos dvasia, gyvenanti jaujoje, arba labai apsileidęs žmogus.
Sovietmečiu Užgavėnės Lietuvoje, išskyrus Žemaitiją, buvo beveik sunykusios. Tradicijai vėl išplitus – imtas naudoti žemaitiškas pavadinimas – Morė.
Ji – vaisingumo dievybė, kuri sudeginama ant laužo tam, kad vėliau atgimtų. Su ja išvaromas susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.
Žemaičių Morė yra panaši į įvairioms Europos tautoms žinomas mitines būtybes, kurios vadinamos Maromis. Tai dažniausiai žmonių sąmonę drumsčiančios, košmarus užsiundinančios, sloginančios ir marinančios dvasios.
Švenčiant Užgavėnes pamėklė vežama dviračiu, vežimu arba rogėmis, tačiau dažniausiai ji vežiota ant specialaus įtaiso – rogių pavažos, prie kurios ant ašies būdavo pritvirtinamas vežimo ratas. Vežama Morė svyra tai į vieną, tai į kitą šoną, ratas, liesdamas žemę, suka iškamšą aplink ašį, ir ši švaistosi jai į rankas įtaisytu botagu arba spragilu, tartum gindamasi nuo ją persekiojančių persirengėlių.
Apeigų pabaigoje Morė deginama, o aukštaičių Gavėnas – skandinamas arba mušamas. Dažniausiai sudegusios iškamšos – Morės – pelenai būdavo išbarstomi po laukus, tikėta, kad tada bus derlingesnė žemė.
LRT.lt primena, kad seniau Lietuvoje Užgavėnės buvo vadinamos midaus gamintojų ir aludarių dievo – Ragučio – švente. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7–12 kartų. Dažniausiai Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų, kaimų aikštėse bei Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Iki šių dienų išlikę keli tradiciniai Užgavėnių patiekalai. Seniausias jų – ne blynai, o šiupinys, kurį Mažosios Lietuvos lietuviai valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Kiti šventės metu ruošiami tradiciniai patiekalai yra miltiniai, mieliniai arba tarkuotų bulvių blynai, spurgos ir šaltiena.
Reportažą apie Užgavėnes žiūrėkite laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.
Parengė Vismantas Žuklevičius
