LRT.lt laidoje „Miške su Violeta“ apsilankė etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė ir dar trijų vaikų mama – Loreta Sugailienė, pasak jos, suderinti tokį gyvenimo būdą lengva nebuvo, teko prisidėti likusiems šeimos nariams.
– Pasakyk man, tu rimtai esi doktorantė?
– Jau daktarė, humanitarinių mokslų daktarė.
– Net negalvojau, kad kalbėsiuosi su giedotoja ir daktare, o kaip tu pati jautiesi?
– Aš tam ruošiausi, naktimis nemiegojau, buvau sulieknėjusi per pusę. Savo vaiko nemačiau, mano mama pasiėmė ir pasakė: „Vaikeli, aš pasiėmiau atostogas, tu dabar turi du mėnesius, parašai tą savo disertaciją ir viskas. Aš aukojuosi, o tu – padaryk“.
Galvojau, kad turiu būti mama iki galo ir mokslus turiu apleisti. Tačiau mama padrąsino eiti iki galo ir padėti tašką.
– Su tavo padėtimi, su tavo užimtumu, su tavo tikslu tapti daktare ir dar būti trijų vaikų mama. Čia netyčia, ar buvo toks planas?
– Čia viskas gerai, gal ir daugiau būtų buvę. Čia dar reikėjo derėtis su vyru, kad trijų užtenka, aš jam visada sakiau, kad jis – ketvirtas.
– Loreta, su kuriuo vaiku buvo sudėtingiausia?
– Pirmas suteikia daugiausia nerimo ir nežinios. Daug patarėjų, o tu turi kažkaip savarankiškai pasirinkti. Po to antras ir trečias – pats žinai, pasitiki intuicija.
– Tiek daug darbų, dainų, o namuose trys vaikai, kaip su paauglyste?
– Paauglystė dar laukia, vyresnėliui bus 18 m., tai jis jau blogiausią etapą praėjo. Jis – puikus pavyzdys.
– Kiek metų gyvenate kartu su vyru?
– 20 metų.
– O Dalius yra padaręs tau kokią staigmeną?
– Esu radusi dovaną nupuošdama eglutę. Pirma nuliūdau, bet nieko garsiai nesakiau ir kantriai tylėjau, mat galvojau, jog nieko negavau dovanų Kalėdoms. Per Tris Karalius nupuošinėdama eglutę radau pakabintą nuostabaus grožio žiedą.
Aš staigesnė, jis lėtesnis, rodo mažiau emocijų, man reikia jo išlaukti.
– Loreta, ar yra toks dalykas, už ką dabar galėtum savo vaikų atsiprašyti?
– Taip. Už tuos savo pervargimus, nuvargimus, parėjimus namo ir buvimus ragana vaikams. Pažadu vaikams – būsiu geresne ragana.
Bet žinai, turiu tokią gudrybę, nors gal tai ir ne gudrybė, taip gyvenimas susiklostė. Kai noriu pabūti su vaikais, aš pasiimu juos į visas savo veiklas.
– O kaip tu įsivaizduoji savo senatvę?
– Nuo pat vaikystės įsivaizdavau senatvę sodyboje, supamame krėsle – elegantiška močiutė. Skrybėlaitė su plačiais bryliais, ilga pypkutė, nors aš nerūkau. Aplink mane laksto didelis pulkas anūkų.
– Tavo mama yra žurnalistė, akademinio žemaičių jaunimo korporacijos pirmininkė, kas tai?
– Tarpukario metais prie universitetų būdavo tokios bendruomenė, atvykę žemaičiai norėjo kurti savo ratelius, puoselėti ir skleisti žemaitiškumą.
– Kaip tau atrodo, kuris iš pačios vaikų, galėtų tai pratęsti?
– Sunku pasakyti. Mano šokėjėlis Vilius ir puikiai dainuoja, ir yra labai patikimas, gali jo paprašyti – visada padės.
– Penkios Loretos Songailienės taisyklės – kaip užauginti gerus vaikus?
– Mylėti. Mylėti save ir vaikus, mama turi būti laiminga, tada ir vaikai bus laimingi. Žinoma, įsitraukimas ir bendras hobis yra labai svarbus, tik jis turi būti ne prievartinis.
Parengė Emilija Balcerytė.
Visą laidą žiūrėkite čia:
