Kuomet sostinė skaičiuoja miestui atneštą ekonominę naudą po tūkstantines minias sutraukusios vokiečių grupės „Rammstein“ koncerto Vingio parke, gamtininkai teigia, kad tokiems renginiams reikėtų rinktis kitas, uždaras erdves. Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto mokslininkė daktarė Ieva Misiūnė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad tokių išskirtinių sąlygų, kaip kad Vilniuje, vokiečių grupė negavo jokiame kitame Europos mieste.
Mokslininkė sako suprantanti, dėl kokių priežasčių Neringos savivaldybės valdžia užsimojusi kovoti su kormoranais. Tačiau, pasak I. Misiūnės, jai visai nesuprantama, su kuo gamtoje kovoja Vilniaus miesto savivaldybė, leisdama buvusio miško parke, esančiame beveik sostinės centre, rengti itin triukšmingus koncertus. Vingio parkui, anot pašnekovės, neturėtų tekti tokios garso, šviesų ir žmonių srautų apkrovos.
„Detaliai patikrinau, kur grupė „Rammstein“ dar yra suplanavusi koncertus. Jų bus apie 30. Grupė „Depeche Mode“ taip pat rengia koncertinį turą. Detaliai patikrinau, kokiose vietose šios grupės rengs savo pasirodymus. Pasirodo, Vilnius yra išskirtinis, nes vienintelis leidžia tokio pobūdžio koncertus rengti miesto parke“, – stebisi VU mokslininkė.
Geomokslų instituto daktarė teigia, kad tai nereiškia, jog sostinė neturi rengti tokių renginių. Anot jos, miesto savivaldybė turėtų tokiems renginiams parinkti kitas vietas.
„Kitose šalyse tokie koncertai vyksta arenose, stadionuose ar net oro uosto teritorijose, – tikina ji. – Galbūt ir mes galėtume rasti geresnę vietą?“
Pašnekovė pabrėžia, kad parko teritorija dėl koncerto pasiruošimo buvo dalinai užtverta net dviems savaitėms. Paties koncerto metu neabejotinai žalos patyrė Vingio parke gyvenantys gyvūnai: bebrai, didieji dančiasnapiai, tulžiai, tilvikai, didieji baltieji garniai, naminės pelėdos, ežiai, žalčiai, šikšnosparniai, mangutai, lapės, stirnos.
„Tai nėra sąžininga. Mes skaičiuojame, kokią ekonominę naudą atneša tokie koncertai ar šventės, tačiau reikėtų pažiūrėti ir kitu kampu – o kiek gi žalos jie sukelia? Manau, kad būtina pasvarstyti apie kitas vietas tokiems renginiams rengti ar kažkokioms kitoms triukšmingoms veikloms organizuoti“, – įsitikinusi VU Geomokslų instituto mokslininkė daktarė Ieva Misiūnė.
LRT.lt primena, kad 162 hektarus užimantis Vilniaus Vingio parkas yra kažkada buvusio miško-sengirės dalis. Parko pietrytinėje dalyje, užakusio ežero vietoje, išlikusi maža pelkė. Vakarinėje dalyje įsikūrusi dalis Vilniaus universiteto botanikos sodo. Beveik prieš šešis dešimtmečius – 1965 m. – Vingio parkas pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. Tuomet didžiojoje laukymėje pastatyta Vingio parko estrada, įrengta 2 ha ploto aikštė.
Visas pokalbis su I. Misiūniene – laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
