Lietuvoje populiarėja valgomųjų dantenių, daugiau žinomų šitakių pavadinimu, grybų auginimas. Tiesa, derliaus, kuris skinamas dukart per metus – vasaros pradžioje ir artėjant rudeniui, – šiemet teks savaitę palaukti, nes trūksta drėgmės, o ir šalnos pasirodydavo kone kas naktį. Japonai šiuos grybus vadina karališkais miegančio Budos grybais, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja reporterė Rūta Ribačiauskienė.
Valgomųjų dantenių augintoja Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė sako, kad šių grybų auginimas yra lėtas procesas, greito derliaus tikėtis neverta. Šitakius Dalia augina ant medžių rąstų.
„Rąstai atkeliauja iš urėdijos. Jie yra supjaustomi į trumpesnius, maždaug metro ilgio rąstus. Tuomet kas sprindį rąstuose padaromos specialios skylutės ir įterpiama grybiena“, – šitakių auginimo pradžią ir patį pasiruošimą jam dėsto D. Bubnelytė-Daktariūnienė.
Į medieną patalpinta grybiena yra užvaškuojama skystu vašku. Pasak šių grybų augintojos, taip paruošti rastai yra kraunami vienas ant kito, suformuojant šulinio tipo konstrukcijas. Tuomet tokie „šuliniai“ yra paliekami ir leidžiama grybienai daryti savo darbą – kolonizuoti rąstus ir pradėti pačių grybų dygimą.
„Priklauso nuo rąsto storio ir pačios medienos, tačiau vidutiniškai grybų tenka palaukti apie 17 mėnesių, – tikina valgomųjų dantenių augintoja. – Jei plonesnis rąstas, tai gal ir metų užtektų.“
Norint sėkmingo ir gausaus šitakių derliaus, būtina palaikyti pakankamą drėgmę augimvietėje. Anot Dalios, šiems grybams negalima leisti išdžiūti.
„Taip pat šitakiai mėgsta pavėsį – jie negali augti, gaudami tiesioginių saulės spindulių – jiems reikia vietos kažkur tarp medžių. Būtina oro cirkuliacija. Tiesa, smarkūs vėjai nėra gerai, tačiau oro cirkuliacija labai reikalinga“, – tikina Japonijoje itin populiarių grybų augintoja.
LRT.lt primena, kad kaip tradicinis patiekalų ingredientas šis grybas yra ypač populiarus ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje, Tailande, Taivane. Čia jų pavadinimas verčiamas kaip „kvapusis grybas“. Tačiau nežiūrint į puikias aromatines ir maistines savybes, šitakiai turi ir biologiškai aktyvių komponentų.
Daugybė mokslinių tyrimų jau įrodė, kad valgomieji danteniai turi priešvėžinių savybių, padeda reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda kovoti su stresu ir gerina kepenų bei inkstų veiklą. Šie grybai naudojami ir farmacijos pramonėje, dažniausiai preparatų imuninei sistemai stiprinti gamybai.
Dalia tikina, kad šie grybai be visa ko yra vadinami maistiniu vaistu. Šitakių augintoja negaili gerų žodžių šiam, Lietuvoje dar ganėtinai naujam, maisto produktui.
„Kitaip tariant, šitakiai yra vadinami medicininiu maistu, – tikina ji, cituodama mokslinių tyrimų išvadas. – Šitie grybai savo maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis lenkia tradicinius grybus – pavyzdžiui, pievagrybius labai stipriai lenkia. Jie naudojami ir farmacijos pramonėje, stiprina imuninę sistemą, kovoja su virusais, yra veiksmingi, kovojant su vėžiu. Žodžiu, šie grybai yra puikūs antioksidantai, vitaminai, mineralai – labai palankus sveikatai maistas.“
Skonis buvo dar viena priežastis, kuri paskatino D. Bubnelytę-Daktariūnienę užsiimti šių grybų auginimu. Moteris sako, kad tiek skonis, tiek šitakių kvapas pranoko lūkesčius.
„Ruošti maistui šiuos grybus galima labai universaliai. Šitakius net sunkiai ir sugadintumėte. Žinoma, azijietiškuose patiekaluose jie tinka tobulai, tačiau puikiai juos derinti galima ir mūsų tradicinėje virtuvėje. Man labai patinka juos tiesiog paprastai pasikepti ant sviestuko su pipirais ir druskyte. Taip pat česnakas prie šių grybų labai tinka. Skanu juos apšlakstyti sojos padažu. Valgomieji danteniai gali būti ir kaip pagrindinis patiekalas, ir kaip garnyras. Jie tikrai yra labai maistingi ir sotūs“, – sako valgomųjų dantenių augintoja.
Auginti šiuos grybus yra prabanga, mat investicijos – didžiulės, dėmesį atkreipia D. Bubnelytė-Daktariūnienė. Augintoja akcentuoja ir tai, kad viskas šioje ūkio šakoje vyksta rankomis.
„Tai yra rankų darbo ūkis. O kur dar medienos, pavyzdžiui ąžuolų, pirkimas. Tai tikrai didelės investicijos. Dėl to šitakiai kainuoja daug brangiau, nei pievagrybiai ar mūsų tradiciniai miško grybai. Tačiau tikrai ir ne kosmosą kainuoja, – šypteli Dalia. – Kilogramas šių grybų kainuoja apie 20 eurų.“
Visas reportažas apie šitakių auginimą – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
