Paprastai adventas ir Kalėdų laukimas lenktynininkui Arūnui Gelažninkui ir Emilijai Gelažninkienei būna susimaišęs su pasirengimu Dakaro raliui. Ir nors yra tekę Kūčias pasitikti kraštuose, kuriuose kalėdinės eglės nepuošiamos, o Kalėdų Senelis nesilanko, Arūnas neabejoja – kad ir kur būtum, tai šventė, kurią reikia išjausti, o svarbiausias jos atributas – kalėdinė dvasia.
Žiema mums visiems reiškia ne tamsą, o šviesą, Kalėdos – skirtingus tos šviesos atspalvius, skirtingas jos nuotaikas. Taip, Kalėdas mes švenčiame savaip. Visi turime savų įpročių, būdų, tradicijų, kurios mums ir reiškia Kalėdas – šventę, kuri sutelkia. Apie tai – LRT.lt ciklas „Savos Kalėdos“.
Paprastai lenktynininkui Arūnui Gelažninkui ir jo žmonai Emilijai Gelažninkienei adventas ir prieškalėdinis laikotarpis būdavo susijęs su pasiruošimu Dakaro raliui, o šventes jie pasitikdavo kelionės nuotaikomis.
Kaip lenktynininkas pasakoja LRT.lt, Kūčias praleidus su šeima ir pasitikus švenčių rytą, jau antrą Kalėdų dieną tekdavo iškeliauti.
Tiesa, praėjusiais metais ruoštis raliui į Jungtinius Arabų Emyratus pora išvyko dar lapkričio pabaigoje. „Taigi šventinio lėkimo ir šurmulio visiškai pavyko išvengti, o dovanas artimiesiems buvome paruošę likus daugiau nei mėnesiui iki Kalėdų“, – pasakoja A. Gelažninkas.
Praėjusių metų Dakaro ralis vyko Saudo Arabijoje, Gelažninkai pasiekė ją kaip tik Kūčių dieną. „Buvo labai įdomi patirtis – Kalėdas sutikome šalyje, kurioje Kalėdų nėra, – šyptelėjo lenktynininkas. – Įsikūrėme viešbutyje, kuriame jau laukė dar pora lietuvių.
Pamenu, tą vakarą viešbučio restoranas tiekė jūros gėrybes, taigi gavome silkės ir baltos mišrainės (ar bent jau kažko, kas, vietinių supratimu, buvo į ją panašiausia, nors skoniu tikrai neprilygo gaminamai pas mus). Tokios tad buvo mūsų šventės.“
Nors kalėdinis šurmulys, lėkimas, kamščiai ir pirkėjų pilni prekybos centrai kiek erzina, lenktynininkui patinka ir kalėdinė muzika, ir papuošimai, ir dekoracijos, ir ore tvyranti švenčių nuotaika – smagu kartą metuose į tai pasinerti. Viso to kiek trūko šventes pasitinkant musulmoniškoje šalyje, tačiau Arūnas neabejoja – Kalėdos yra šventė, kurią kiekvienas turime išjausti, nesvarbu, kur ir su kuo esame, galime pajausti kalėdinę dvasią.
Žinoma, vaikystėje ši šventė pirmiausia atrodė susijusi su Kalėdų Senelio apsilankymu ir dovanomis. „Pamenu, kaip spurdėdavau visą naktį ir nekantraudavau lėkti pažiūrėti, ką Senelis man paliko po egle“, – šypsosi pašnekovas.
Dabar žiemos šventės jam pirmiausia reiškia buvimą su šeima. „Mudu su Emilija dabar turime dvejus namus, skubame jų aplankyti“, – sako jis.
Beje, šiemet Gelažninkai per šventes visas savo mintis galės skirti artimiesiems – į 2023-iųjų Dakaro ralį ekipažas nusprendė nevykti.
„2023 m. Dakaro starte ant motociklo manęs neišvysite. Važiuoti, kad tik važiuočiau, – ne man. Sportuoju jau beveik 30 metų, paskutinės dvi pergalės ne tik svarbiausios mano gyvenime, bet ir sudėtingiausios, man reikalinga pertrauka.
Šis ralis yra pats pavojingiausias, tad, mano nuomone, būti ten nepasiruošus yra mažų mažiausiai kvaila. Bet jūs negalvokite, kad aš atsisakau Dakaro ralio, tikrai ne“, – anksčiau pasakojo A. Gelažninkas, lietuviško gruodžio speigus trumpam iškeitęs į JAE šilumą, kur vyko treniruotis ir dalyvauti lenktynėse.
Beje, A. Gelažninką jau visai netrukus žiūrovai galės išvysti ir vienoje iš šventinių LRT TELEVIZIJOS laidų – naujamečiame „Auksinio proto“ žaidime. „Paprastai su Emilija visada žiūrime šią laidą, žaidžiame sofos lygoje, tad labai įdomi patirtis jėgas išbandyti ir televizijos studijoje“, – šypsojosi jis.
