Didžiojoje Britanijoje ruošiamasi atšaukti vieną iš keisčiausių ankstesnės vyriausybės sprendimų: ji yra panaikinusi galimybę užsienio šalių pirkėjams susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio tarifas yra 20 proc. Nuo 2021 m. sausio 1 dienos šalyje išnyko ženklai ir iškabos „Tax Free Shopping“. Iki tol ir iki kovido karantinų, kurie buvo paralyžiavę žmonių judėjimą, Londonas buvo nurungęs Paryžių ir tapęs Europos apsipirkimo sostine.
„New West End Company“ duomenimis, 2019 m. tarptautiniai lankytojai šalyje paliko daugiau nei 28 milijardus svarų sterlingų. Dabar bus siekiama tai susigrąžinti.
Kaip atrodė „karščiausios“ apsipirkimo vietos anksčiau? Pradžiai paskaičiuokime: kaip jums atrodo, kiek Lietuvoje yra žmonių, kurie gali atskirti „Brunello Cucinelli“, „Burberry“, „Dolce & Gabbana“, „Jimmy Choo“, „Polo Ralph Lauren“ ar „Vivienne Westwood“ 2021 m. ir 2022 m. kolekcijas? Juos visus turbūt ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. Kita vertus, ar metai šen, metai ten jums yra labai svarbu?
Į šiaurės vakarus nuo Londono yra „Bicester Village“. Skirtingai nei daugelis išparduotuvių centrų Europoje, tai – ne milžiniškas pastatas, o specialiai pastatytas jaukus, vieno ir dviejų aukštų dailių namukų miestelis, kuriame yra įsikūrę 150 garsiausių prekių ženklų butikai. Iš Londono kas pusvalandį ten važiuoja traukiniai, o kelionė tetrunka 45 minutes.
Esu ten buvęs dar prieš visas negandas, po to kai ką pirkau internetu. Kaip trumpai apibūdinti ten tvyrojusią atmosferą? Didysis prabangos sektoriaus apsivalymas. Ten – ne imitacinis „lietuviškas“ išpardavimas, o realios ir didelės nuolaidos kokybiškoms garsiausių ženklų prekėms, o jei esi turistas – dar ir „Tax Free“.
Jokia paslaptis, kad šiame ir kituose Europos išparduotuvių centruose apsipirkdavo ir „žinomos“ ponios, besipuikuojančios proginėse portalų bei žurnalų fotografijų galerijose, iš ten prekes veždavosi ir nedidelių parduotuvėlių savininkai. Kai keliavome atgal, stoties perone šurmuliavo daugiatautė minia. Tai buvo milžiniška įvairiausių spalvų ir dydžių pirkinių krepšių su garsiausiais logotipais mozaika, ir mažai kas turėjo tik po vieną ar du.
Sugrįžkime į Londoną. Ir šiomis dienomis Bond gatvėje, kurioje yra didžiausia prestižinių mados, juvelyrikos, aksesuarų bei laikrodžių prekių ženklų koncentracija, prie „Gucci“, „Tiffany“ ar „Cartier“ parduotuvių dažnai gali pamatyti pirkėjų eilutes, o tokie ženklai, kaip „Louis Vuitton“, „Chanel“ ar „Hermes“ griežtai riboja prekių pardavimus turistams iš Azijos. Todėl gana komiškai atrodo, kai eilėje prie „Louis Vuitton“ parduotuvės flagmano durų stovi žmonės su šio prekės ženklo krepšiais. Kažką nusipirko, išėjo į lauką ir vėl stoja į eilę.
Galima tik įsivaizduoti, kas ten dėsis kitąmet, kai vėl veiks „Tax Free“ apsipirkimo sistema ir galbūt Kinija nustos kvailioti su savo „nulinio kovido“ politika.
Atskiro paminėjimo nusipelno prabangiausia pasaulio universalinė parduotuvė „Harrods“. Iki žmonių judėjimo apribojimų, po Bakingemo rūmų tai buvo antras užsienio turistų labiausiai lankytas objektas Londone. Esu ten dirbęs, todėl viską mačiau savo akimis.
Štai, pavyzdžiui, puikaus britų porceliano „Wedgwood“ skyrius. Jame nuolat šurmuliuodavo kinų turistai, dešimtys, šimtai. Suplukę pardavėjų asistentai iš antrojo aukšto nuolat kursuodavo į giliai po žeme esančius sandėlius ir tempė kalnus pavienių indų ir ištisus servizus. Ypač paklausi buvo „Vera Wang for Wedgwood“ kolekcija. Angliškas porcelianas su kinų kilmės amerikiečių dizainerės kūrybiškais prisilietimais buvo tikras bestseleris. Bet juk „Wedgwood“ galima nusipirkti ir Kinijoje?
Taip, bet ten jis gerokai brangesnis, todėl kinams apsimokėdavo pirkti „Harrods“, gauti „Tax Free“ ir išsisiųsti tuos servizus į Honkongą – juk su tokiomis dėžėmis niekas į lėktuvą nepriims. Beje, „Harrods“ siūloma prekių išsiuntimo paslauga nėra pigi, be to, porcelianą reikia labai gerai supakuoti, bet kinams vis tiek apsimokėjo. Prieš pandemiją „Harrods“ atstovai tvirtino, kad 1 iš 5 svarų, kinų turistų išleistų Londone, tenka jiems.
Bet šiai idilei atėjo galas, nes ji patyrė dvigubą smūgį – dėl kovido apribojimų praktiškai sustojo turizmas, be to, dar buvo panaikinta „Tax Free“ sistema. „Harrods“ skaičiai smuko dramatiškai: parduotuvės lankytojų skaičius sumažėjo 95 procentais – nuo 80 tūkst. iki mažiau nei 4,5 tūkst. per dieną.
Per metus iki 2019 m. vasario 2 d. „Harrods“ pardavimai siekė 868,5 mln. svarų. ES ir vietos pirkėjai tuo metu generavo tik 30 procentų pajamų, o likusią dalį – turistai iš JAV ir Azijos. Parduotuvės pajamos smuko 45 procentais, o kitais metais – dar 35 procentais. Todėl visiškai nenuostabu, kad „Harrods“ buvo viena pirmųjų, pasveikinusi L. Truss vyriausybės planą sugrąžinti galimybę užsienio šalių pirkėjams susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. „Harrods“ vadovai tikisi, kad 2023 m. vėl prasidės pardavimų augimas.
O štai nedidelė laikrodžių parduotuvė turistų pamėgtame Covent Gardene. Ją po kelis kartus per dieną užgriūdavo kinų turistų grupės. Ar Kinijoje nėra šveicariškų laikrodžių? Yra, visi bent kiek žinomesni ženklai yra, bet pagrindinė varomoji pardavimų jėga buvo „Tax Free“.
Įsivaizduokite sceną: nedidelėje parduotuvėje – maždaug 20 kinų, keli iš jų perka, o kiti kažką rodo, griebia, žiūri, garsiai kalba, aptarinėja – daug triukšmo ir chaoso. Iš aprangos ir elgesio aiškiai matyti, kad ne inteligentai, gal prakutę valstiečiai ar smulkūs verslininkai, bet pinigų turi, prabangos prekėms negaili, nes „brandai“ (liet. prekės ženklai) jiems labai svarbu. Koks nors vietinis vos pravėręs duris ir pamatęs tą Rytų turgų apsisukdavo ant kulno ir iškart išeidavo.
Tuomet maždaug 80 proc. pirkėjų toje parduotuvėje buvo turistai ir tik maždaug 20 proc. vietiniai, tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Parduotuvė fiksuoja rekordinius pardavimus, bet „Tax Free“ kilstelės skaičius dar aukščiau. Akivaizdu, kad į Londoną sugrįžta turistai, jau yra nemažai amerikiečių, izraeliečių, italų, Artimųjų Rytų atstovų.
Pavyzdžiui, amerikiečiui patinka koks nors laikrodis, kurį labai sunku rasti JAV. Pasižiūri, pasiskaičiuoja ir atvirai sako, kad kainos Londone šiek tiek geresnės, bet yra specifinė kliūtis. Reikalas tas, kad kai kurių šveicariškų laikrodžių, pavyzdžiui, „Omega“ specialių ir vyriškų modelių, „Blancpain“ ar „Hublot“ dėžutės yra labai didelės, o kai kurios ir sunkios. Apsikrauti tokiu bagažu dėl kelių dešimčių dolerių niekas nenori, o jeigu būtų „Tax Free“ – kitas reikalas, galima būtų ir paprakaituoti.
Vien šie keli pavyzdžiai rodo, kad Boriso Johnsono vyriausybės iždo kanclerio Rishi Sunako sprendimas buvo labai netikėtas ir keistas. Į jį iškart sureagavo mažmeninės prekybos verslo sunkiasvoriai ir garsiausi prekių ženklai: „Selfridges“, „Fortnum & Mason“, „Harrods“ „Chanel“, „Burberry“, išparduotuvių parkas „Bicester Village“, „Hermes“, „Longchamp“, „Jimmy Choo“ ir daug kitų.
Jie argumentavo, kad bus prarasta ne tik daug pinigų, bet ir maždaug 50 tūkst. darbo vietų. Kasmet milijonai žmonių keliaudavo į Karalystę su mintimi apsipirkti ir susigrąžinti 20 proc. PVM. Pavyzdžiui, „Condor Ferries“ duomenimis, vien 2019 m. liepą, vasaros atostogų piko metu, dar prieš pandemiją, užsienio turistai Jungtinėje Karalystėje išleido 2,9 mlrd. svarų. Vyriausybė gynė savo poziciją motyvuodama tuo, kad „mokesčių lengvata ne visada perduodama vartotojams“ ir kai kuriais atvejais neapmokestinamos prekės neišvežamos arba grąžinamos į šalį.
2020 m. kovo – gegužės mėnesiais vyko konsultacijos, tačiau nei vyriausybei, nei verslo atstovams nepavyko įtikinti vieniems kitų. Tuomet grupė kompanijų ėmėsi demokratinėse šalyse įprastos procedūros ir padavė vyriausybę į teismą. Tarp ieškovių buvo „World Duty Free Group“, kuri valdė parduotuves oro uostuose, „Global Blue“ bei Hitrou oro uostas.
Savo rašytiniuose argumentuose bei teismo posėdžiuose ieškovų teisininkai teigė, kad toks žingsnis būtų neracionalus, vyriausybė ėmėsi jo neturėdama įrodymų pagrindo, taip pat neatsižvelgta į kitus svarbius veiksnius. Trims bendrovėms atstovavę teisininkai tikino, kad tai būtų smūgis pramonei, kuris gali kainuoti apie 60 tūkst. darbo vietų.
Dar vienas ieškovų argumentas buvo tas, kad vyriausybė neatsižvelgė į „niokojantį poveikį kelionių ir turizmo įmonėms, kurios ir taip nukentėjo dėl COVID-19“. Tuo tarpu vyriausybės atstovai savo rašytiniuose argumentuose teigė, kad priežastys, lėmusios sprendimą panaikinti „Tax Free“ prekybos sistemą, buvo „neabejotinai tinkamos ir racionalios“.
Savo ruožtu teisėjas pažymėjo, kad nesutarimas, „be abejo, yra stiprus“, ir akcentavo, kad „neabejoja ieškovų nuoširdumu“. Tačiau jis argumentavo, kad ne teismo darbas yra užsiimti verslo ir vyriausybės konsultacijų „mikrovaldymu“ ir „bandyti perrašyti konsultacijų procesus“.
Verslo atstovų ieškinys buvo atmestas, aukštesnės instancijos teismas atmetė ir apeliacinius skundus. Buvo atmestas ir ieškovų teiginys, kad vyriausybė neatsižvelgė į „niokojantį poveikį“, kurį neapmokestinamo apsipirkimo panaikinimas sukels kelionių ir mažmeninės prekybos sektoriams. Taigi, pasibaigus pereinamajam „Brexit“ laikotarpiui, 2021 sausio 1 d. užsienio šalių pirkėjams buvo panaikinta galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį.
Ir štai vos pradėjusios dirbti naujosios L. Truss vyriausybės iždo kancleris Kwasis Kwartengas informavo, kad Didžioji Britanija sugrąžins „Tax Free“ prekybos sistemą.
„Didžioji Britanija kasmet sulaukia milijonų turistų ir aš noriu, kad mūsų pagrindinės gatvės, uostai ir oro uostai, prekybos centrai pajustų ekonominę naudą“, – Parlamente kalbėjo K. Kwartengas. Tai yra viena iš priemonių atkurti ekonomikos augimą, sugrąžinti tarptautinį turizmą į priešpandeminį lygį ir vėl įpūsti gyvybę pagrindinėse prekybos gatvėse.
Nors konkretaus termino jis neįvardijo, tačiau pažymėjo, kad tai bus padaryta „kaip galima greičiau“. Vyriausybės atstovai sako, kad bus įvesta „šiuolaikinė, skaitmeninė apsipirkimo be PVM schema, pakeisianti senąją, kuri buvo nepatogi ir iš dalies valdoma rankiniu būdu.“
Šį vyriausybės žingsnį iškart pasveikino verslo organizacijos: Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumas, atstovaujantis daugumai didžiausių mažmenininkų, restoranams, barams ir viešbučiams atstovaujančios organizacijos „UKHospitality“ vadovai.
Londonas su savo aukščiausios klasės mažmeninės prekybos, viešbučių ir pasaugų sektoriumi vėl bus labai patrauklus ES piliečiams ir artimiausia „Tax Free“ apsipirkimo vieta. Juk kelionė „Eurostar“ traukiniu iš Paryžiaus į Londoną – tik maždaug 3 valandos 15 minučių, iš Amsterdamo – mažiau nei 4 valandos, Briuselio – mažiau nei 2 valandos.
