Apie mitybą nėštumo metu sklando daugybė mitų, o besilaukiančios moterys kartais informacijos ieško forumuose, kur moterys dalinasi patirtimi ir net prietarais. Medikų teigimu, moters mityba labai svarbi ir planuojant nėštumą, ir pastojus, ir žindymo laikotarpiu.
Į daugeliui kylančius klausimus apie maistą, būtinąsias medžiagas kūdikiui bei vitaminus atsakė gydytoja akušerė ginekologė Daiva Keršulytė. Jos teigimu, apie mitybą derėtų mąstyti kasdien, nes net tokie faktoriai kaip gėrimai, vartojami kartu su maisto papildais, gali nesuteikti norimos naudos.
– Apie mitybą nėštumo metu sklando daug mitų. Ko nereikėtų vartoti besilaukiant?
– Žinoma, alkoholio, kurio visiškai negalima. Dėl užsikrėtimo toksoplazmoze rizikos rekomenduojama vengti neapdorotos mėsos, pavyzdžiui, karpačo, ne visiškai iškeptų kepsnių. Patartina atsisakyti įpročio ragauti žalio faršo gaminant maistą. Taip pat nerekomenduojami produktai iš neapdoroto pieno, sūriai iš nepasterizuoto pieno, pavyzdžiui, ožkų, pelėsiniai, kamamberas.
– Kokius neapdorotus produktus gali vartoti nėščia moteris?
– Tokių produktų rekomenduojama nevartoti, išskyrus vaisius, uogas, daržoves.
– Kokia tikimybė, kad maistas gali sukelti nėštumo komplikacijų ar pakenkti vaisiui?
– Mityba nėštumo metu yra labai svarbi, nors kasdien galbūt nemąstome apie tai. Kartais net aiškinantis, kodėl, tarkime, įvyko persileidimas, paklausiu, ar kasdien žmogus galvojo apie savo mitybą ir sulaukiu neigiamo atsakymo. Nėščiosios dažnai maitinasi taip, kaip buvo įpratusios iki nėštumo, tačiau reikia daryti pokyčių.
– Ar sveika valgyti jūros gėrybes bei žuvį? Sakoma, kad sušiai – nėra tinkamas patiekalas nėščiosioms?
– Labai sveika. Daug baltymų turi silkė, lašiša, upėtakis, skumbrė. Besilaukiančioms taip pat reikalingi ir riebalai, gausūs omega 3, pavyzdžiui, riebi žuvis. Jos per savaitę suvartoti rekomenduojama apie 200 g. Nepatartina vartoti menkių kepenėlių ar produktų, kuriuose jų yra.
Kai kuri žuvis labai kaupia gyvsidabrį, jis turi įtakos vaisiaus nervų sistemai, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kur ji sugauta ar užauginta. Reikėtų vengti neapdorotų jūros gėrybių, kuriose gali būti bakterijų ir virusų. Sušių taip pat reikėtų vengti.
– Kaip paruoštą maistą rekomenduojama valgyti?
– Rekomenduojama valgyti negruzdintą, nerūkytą, nesūdytą maistą. Taip pat gerai išvirti kiaušinius, kad nekiltų salmoneliozės rizika. Daržoves ir vaisius reikėtų nuplauti naudojant sodą.
– Esama teiginių, kad neleidžiama gerti kavos bei kitų kofeino turinčių gėrimų, ar tikrai?
– Kofeinas slopina geležies įsisavinimą, gali sukelti vaisiaus dirglumą. Per parą juodos ar žalios arbatos, kavos galima išgerti 1–2 įprasto dydžio puodelius. Negalima vartoti energetinių gėrimų su kofeinu.
– Kaip tinkamai pasirinkti produktus besilaukiant?
– Nėštumo metu energijos poreikis išauga maždaug 12 proc. Pirmą nėštumo trečdalį nėra didelių pokyčių, tuo metu svarbu vartoti maisto produktus, kuriuose daugiau folio rūgšties, geležies, omega 3. Tai yra žalialapės daržovės, pieno produktai, žuvis, mėsa. Antrą ir trečią trečdalius energijos reikia daugiau, jos gauti galima iš daržovių, grūdinių kultūrų, vaisių, pieno produktų.
Labiausiai nėščiosioms reikia baltymų, kurie yra pagrindinė medžiaga vystytis motinos ir vaisiaus audiniams, pieno gamybai. Pirmą trečdalį reikia maždaug 60 g per parą. Rekomenduojami baltymų šaltiniai: liesa mėsa, liesi pieno produktai, geriau – rauginti, žuvis, ankštinės daržovės, grūdinės kultūros, kiaušiniai, riešutai, sėklos. Labai daug baltymų turi džiovinti baravykai. Vegetarėms rekomenduojama vartoti daugiau ankštinių daržovių, sėklų bei riešutų.
Reikia nepamiršti ir angliavandenių, kurie sudaro maždaug 50 proc. sunaudojamos paros energijos. Svarbu rinktis tinkamus produktus, kad nesusidarytų sąlygos susirgti nėščiųjų diabetu. Galima valgyti daugiau viso grūdo produktų, virtų, orkaitėje keptų bulvių, daržovių bei uogų. Reikėtų vengti lengvai įsisavinamų angliavandenių, saldintų gėrimų.
Taip pat reikalingi ir riebalai, pavyzdžiui, daugiau žuvies, riešutų. Reikėtų atkreipti dėmesį ir vengti transriebalų, jų yra visuose keptuose gaminiuose, o etiketėse jie žymimi iš dalies hidrintų riebalų pavadinimu. Reikia atkreipti dėmesį ir į aliejus. Mūsų organizmuose omega 6 kiekis yra per didelis, o pagrindinis jo šaltinis – sėklų aliejai, todėl reikėtų rinktis alyvuogių, avokadų, linų sėmenų aliejus. Daugelis nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu, todėl svarbios ir skaidulinės medžiagos.
Vandens rekomenduojama išgerti iki 2 litrų. Reikėtų gerti dažniau po truputį, nes mūsų žarnynas neįsisavina vienu kartu išgerto didelio kiekio vandens. Rekomenduojama gerti vandenį iš stiklinės taros, nes plastikinėje taroje yra ftalatų, kurie gali sukelti onkologinių pokyčių. Tyrimai įrodė, kad nėščiosioms, gėrusioms vandenį iš plastikinės taros, dažniau gimsta mergaitės, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu.
– Galbūt esama maisto papildų, vitaminų, kuriuos nėščiosios turėtų būtinai vartoti?
– Svarbiausia yra folio rūgštis, geležis, vitaminas D, B grupės vitaminai. Folio rūgštis svarbi planuojant nėštumą ir pirmą trečdalį. Patartina vartoti aktyviąją jos formą – metilfolatus, rekomenduojama dozė – 400 mcg, o vyresnėms moterims – 800 mcg.
Pakankamas jos kiekis sumažina riziką vaisiaus raidai. Jei moteris serga cukriniu diabetu, epilepsija, yra pagimdžiusi sutrikimų turintį kūdikį, folio rūgšties gali reikėti daugiau. Natūraliai jos galima gauti iš žalios spalvos daržovių.
Geležies poreikis nėštumo metu padidėja tris kartus, o žindymo – du kartus. Daugiausiai jos gaunama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Geležies įsisavinimą skatina vitaminas C. Svarbu ir laikas, kai vartojami papildai. Pavyzdžiui, geležies įsisavinimą stabdo kofeinas, todėl nereikėtų gerti kavos, arbatos, vartoti pieno produktų, kiaušinių valandą prieš ir po geležies vartojimo.
Žinoma, nereikia pamiršti kalcio. Jo yra piene, tačiau rekomenduočiau karvės pieną keisti augaliniu. Kalcio įsisavinimas priklauso nuo vitamino D kiekio. Jis geriau įsisavinamas vartojant po pietų.
Vitaminas A taip pat reikalingas, per mažas jo kiekis gali turėti įtakos naujagimio svoriui. Tačiau per didelis jo kiekis gali lemti vaisiaus apsigimimus. Nereikėtų pamiršti ir jodo, kuris būtinas normaliai skydliaukės funkcijai ir vaisiaus nervų sistemai, pažinimo, elgesio funkcijų vystymuisi.
Magnio reikia normaliai nervų sistemai, raumenų, kaulų vystymuisi. Jo suvartoti rekomenduojama apie 350 mikrogramų per parą.
– Besilaukiant kartais norima tik konkretaus maisto. Ar įmanoma kokių nors medžiagų suvalgyti per daug?
– Taip, žinoma. Pavyzdžiui, produktų, turinčio daug vitamino A, arba produktų, turinčių daug kancerogenų, tarkime, gruzdintų, marinuotų. Įmanoma padauginti sočiųjų riebalų.
