Elektromobilių rinka išgyvena akivaizdų lūžio tašką. Tai, kas dar vos prieš dešimtmetį buvo laikoma išskirtinai naujausių technologijų entuziastų ar pasiturinčių gyventojų žaislu, šiandien tampa visaverte ir itin praktiška alternatyva tradiciniams, vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Dar daugiau vairuotojų susimąstyti apie elektromobilius paskatino kovo mėnesį į aukštumas šovusios degalų kainos, kai elektros energijos išlaidos išliko stabilios. Tačiau, anot ekspertų, didžiausia paskata slypi net ne čia, rašoma „Velocitos“ pranešime.
Didžiuoju pastarojo dešimtmečio pokyčiu specialistai vadina smarkiai išaugusį elektromobilių įperkamumą ir naudojimo patogumą. Tiek įkrovimo infrastruktūros plėtra, tiek itin spartus technologijų progresas, tiek ir pačių modelių pasiūla lemia, kad vis daugiau vairuotojų randa jiems tinkamus elektrinius automobilius. „Autoplius.lt“ duomenimis, vien pernai kas tryliktas Lietuvoje parduotas naujas modelis buvo elektrinis – tai yra 89,7 proc. daugiau nei prieš metus.
Lyginame medinį ratą su ratlankiu
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ eksperto Mato Buzelio teigimu, visus dešimtmečio pokyčius būtų galima suvesti į vieną paprastą apibendrinimą – tiesiog elektromobiliai tapo geresni ir įperkamesni.
„Lygindami tai, kas buvo prieš 10 metų, ir tai, kas yra dabar, lyginame medinį ratą su ratlankiu. Elektrifikacija šalies autoparke labiausiai juda per įperkamumą, o prieš 10 metų ir pasirinkimas buvo mažas, ir nebuvo antrinės rinkos. O dabar galima išsirinkti ir naują, ir naudotą, ir didelį, ir mažą, ir važiuoti mieste, ir važiuoti toli – pasirinkti pagal visus poreikius“, – sako pašnekovas.
Jam antrina ir automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas, didžiausią progresą matantis pakitusioje elektromobilių vertėje.
„Jeigu galėtume įvesti matą „nuvažiuojami kilometrai už automobiliui išleistą eurą“, tai jis geriausiai ir atspindėtų tuos dešimt metų. Per juos elektromobiliai tapo našesni, tyrimų ir vystymo skyriuose užgimė efektyvesni motorai, pagerėjo aerodinamika ar net padangos. Taip pat atpigo baterijos, didėjo energijos tankis jose, tad pigesni automobiliai gali nuvažiuoti daugiau“, – dėsto specialistas.
Prieš dešimtmetį rinkoje dominavo du skirtingas galimybes įkūniję elektromobilių modeliai. Lietuvoje apie 33–37 tūkst. eurų kainavęs pirmosios kartos „Nissan Leaf“ galėdavo be sustojimo nuvažiuoti kiek mažiau nei 200 kilometrų, o tuometė pažiba „Tesla Model S“ išsiskyrė ir 400 kilometrų siekiančia rida. Tačiau Vakarų Europos valstybėse jo kaina prasidėdavo nuo maždaug 80 tūkst. eurų, o kai kurių komplektacijų kaina perkopdavo ir šešiaženklę sumą.
Šiandien apie 41 tūkst. eurų kainuojantis aukštesnės komplektacijos „Kia EV3“ gali įveikti iki 605 kilometrų, apie 42 tūkst. eurų atsieinantis „Renault Megane E-Tech“ nuvažiuoja iki 468 km, o maždaug 45 tūkst. eurų kainuojantis „Subaru Solterra“ viena įkrova įveikia iki 511 km.
Pritaikyti Lietuvai
Vis dėlto natūraliai keičiasi ir vairuotojų lūkesčiai bei reikalavimai. Šiandienos pirkėjui anaiptol nebeužtenka vien patvirtinto fakto, kad jo vairuojamas elektromobilis be vargo nuvažiuos iki pajūrio. Lietuvoje smarkiai išsiplėtus įkrovimo infrastruktūrai, vairuotojai pradėjo priekabiau vertinti elektromobilių įkrovimo greitį ir jų praktiškumą mūsų regionui būdingomis sąlygomis.
Žiemą krentant temperatūrai, baterijos natūraliai praranda dalį cheminio efektyvumo, todėl maksimalus nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti kad ir perpus. Ši aplinkybė yra ypač svarbi Baltijos šalių vairuotojams – tuo jie galėjo įsitikinti šią žiemą. O tokiomis sąlygomis neretai išryškėja tikrasis technologinis atotrūkis tarp skirtingų gamintojų.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjos gamintoja „Kia“ mūsų regionui skirtuose elektromobiliuose jau bazinėje įrangoje montuoja šilumos siurblius, kurių pagrindinė užduotis – surinkti ir efektyviai panaudoti iš variklių bei kitų komponentų išsiskiriančią perteklinę šilumą. Be to, naujuosiuose modeliuose EV4 ar EV5 bendrovė montuoja šalčiui gerokai atsparesnes nikelio, mangano ir kobalto (NMC) sudėties baterijas.
Tokių sprendimų efektyvumą gamintojas įrodė vienuose reikliausių pasaulyje elektromobilių bandymų – Norvegijos automobilių federacijos organizuojamame „El Prix“ teste. Paskutinių bandymų metu elektromobiliams teko įveikti numatytą trasą termometro stulpeliui nukritus net iki 31 laipsnio šalčio. Tačiau naujasis „Kia EV4“ su 81,4 kWh baterija vis tiek sugebėjo viena įkrova nuvažiuoti 390 kilometrų, arba daugiau nei 65 proc. gamintojo deklaruojamos ridos. Tai leido jam pranokti tokius modelius kaip „Tesla Model Y“ ar „Volvo EX90“.
Kada įvyko proveržis
M. Buzelis sako, kad didelis proveržis įvyko tada, kai elektromobilių gamintojai nustojo tiesiog vietoje vidaus degimo variklių į tuos pačius kėbulus montuoti elektros sistemas ir pradėjo nuo pirmųjų brėžinių kurti konceptualiai elektros pavarai numatytas platformas. Tai atrišo rankas daugybei sprendimų, kurie elektromobilius pakėlė į kokybiškai naują lygį.
„Tuomet susiformavo kitas erdvės supratimas ir išdėstymas, atsirado gerokai daugiau vietos tiek salone, tiek bagažo skyriuje, baterijos pradėtos dėti į dugną, taip sustiprinant bendrą konstrukciją ir nuleidžiant svorio centrą“, – vardija pašnekovas.
Elektromobiliams skirtos platformos taip pat tapo svarbiu veiksniu, leidusiu gamintojams diegti talpesnes baterijas ir užtikrinti vis didesnę ridą. O ilgesnėse kelionėse išaugo įkrovimo greičio svarba, kurią gamintojai ėmėsi didinti pereidami prie aukštesnės įtampos elektros sistemų.
„Greitasis krovimas taip pat sparčiai tobulėjo bei paplito – dabar retas modelis neturi greito krovimo galimybės, tad dažniau kyla klausimas, koks sparčiausias įmanomas įkrovimas. Proveržį, žinoma, padarė ir vis populiarėjanti 800 voltų sistema“, – prisimena J. Lengvinas.
Populiariausios elektromobiliuose vis dar yra 400 voltų sistemos, tačiau jų maksimalų įkrovimo greitį riboja fizikos dėsniai – aukštai spartai reikalingos specifiškai įrengtos stotelės. Pirmosios rinkoje 800 voltų sistemos 2019 metais pradėtos naudoti prabangiuose „Porsche Taycan“, o vėliau – ir gimininguose „Audi e-tron GT“.
Po kelerių metų „Kia“ taip pat pradėjo naudoti 800 V elektros architektūrą savo modeliuose EV6 bei EV9, sukurtuose specialios E-GMP platformos pagrindu. Taip pažangi technologija buvo pritaikyta masėms.
Tokia sistema leidžia pasiekti itin spartų nuolatinės srovės įkrovimą – idealiomis sąlygomis bateriją nuo 10 iki 80 procentų galima papildyti per mažiau nei 20 minučių. Tai laikas, kurio vos pakanka išgerti kavos ir pramankštinti kojas prieš tęsiant kelionę, o „Kia EV6“ modeliui jis leidžia pakankamai įsikrauti dar bent 250–450 km kelionei.
Be to, inovatyvi dviejų srovės keitiklių sistema leidžia EV6 elektros motore padidinti įtampą iki 70 proc. ir kartu nesukuria perteklinės šilumos. Ši patentuota technologija sujungia silicio karbido ir įprasto silicio modulius, o vairuotojui užtikrina aukščiausio lygio sistemos našumą: geresnę akceleraciją ir mažesnes energijos sąnaudas.
Naujas vaidmuo
Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ir elektromobilių vaidmuo mūsų kasdienybėje. Šiuolaikiniai modeliai tampa ir labai svarbiu asmeninės bei namų energetikos infrastruktūros elementu dėl modernios dvikrypčio įkrovimo technologijos, leidžiančios elektromobiliams ne tik priimti, bet ir atiduoti energiją.
Pažangiausi, specialių platformų pagrindu sukurti modeliai, kaip antai minėtieji „Kia“ SUV, jau gamykloje yra aprūpinti šiomis sistemomis, kurios leidžia automobiliui prireikus veikti kaip visiškai mobiliai elektrinei. Praktinis šios išmaniosios technologijos pritaikymas realiame gyvenime yra itin platus.
„Apibendrinant, per dešimtmetį gerokai padaugėjo vertės, kurią už išleistą eurą gauna dabartinio elektromobilio naudotojas“, – reziumuoja J. Lengvinas.
