Kaip atrodo drąsa būti savimi? Atsakymų į šį klausimą dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas turi ne vieną. Jam drąsa – garsiai pripažinti, kada baisu, suvokti, kad gyvenime būna ir diena, ir naktis, o labiausiai – išdrįsti daryti tai, ko nori. „Mes visi žinome, kas esame, tik ne visada išdrįstame būti tuo, kas esame“, – įsitikinęs A. Mamontovas.
Daryti tai, ko nenori, kol galiausiai išdrįsti pradėti užsiimti tuo, kuo degi – A. Mamontovas iš savo patirties žino, ką tai reiškia. Konferencijoje „Moters vizija“ viešėjęs atlikėjas pasakojo, kad jį visada traukė muzika, tačiau tėvų noras buvo kitoks.
„Man visada buvo įdomu muzika, scena, elektrinės gitaros, būgnai. Tiesa, mano tėvas visą gyvenimą gana griežtai, bet ir iš didelės meilės, trokšdamas, kad mano gyvenimas būtų saugus, aprūpintas, norėjo, kad būčiau gydytojas. Mano abu tėvai buvo gydytojai“, – pasakojo A. Mamontovas.
Baigęs mokyklą, atlikėjas ėmė studijuoti statybos ekonomiką. „Nežinau, ką aš ten veikiau. Įstojau, nes bandžiau pateisinti tėvo lūkesčius, suaugusiųjų lūkesčius. Po tarnybos kariuomenėje įstojau į žurnalistiką. Taip pat vis dar bandžiau atitikti tai, kur esu kreipiamas.
Vis dėlto atėjo diena, kai pagalvojau: kodėl aš save apgaudinėju? Noriu rašyti dainas, jas atlikti, tai yra mano vieta. Tiesą sakant, kad noriu užsiimti muzika, galutinai apsisprendžiau būdamas 26-erių. Tuo metu jau buvome žinomi, koncertavome, buvome išleidę keletą albumų“, – pasakojo A. Mamontovas.
Atlikėjas neslepia – lemiamas sprendimas galutinai pakeitė jo gyvenimą, o ir tėvas nuo tada tik didžiavosi sūnumi. „Kartais drąsa yra išdrįsimas būti savimi. Mes visi žinome, kas esame, tik ne visada išdrįstame tuo būti“, – įsitikinęs A. Mamontovas.
Beje, atlikėjas žino, kad drąsos reikia ne tik daryti tai, ką nori, bet ir peržengti liniją, žyminčią pavojingą zoną: „Čia baigiasi visuomenės nustatyti standartai“.
„Mums trukdo tam tikras įsivaizdavimas, kad turi būti vienaip, o ne kitaip, kad toks žmogus priimtinas, o kitoks – nebe, kad toks gyvenimo kelias yra teisingas, o kitoks – ne. Kartais tam, kad galėtum būti tuo, kas esi, privalai peržengti standartus, kanonus. Kiekvienas esame daugiau nei kažkoks mums uždėtas rėmas. Kai išdrįstame išeiti už jo ribų, mes iš tikrųjų atsiskleidžiame“, – konferencijoje „Moters vizija“ mintimis dalijosi A. Mamontovas ir pridūrė: žmogus auga ir laimingas tampa tada, kai gali panaudoti savo talentus ir sukauptas savybes.
Net ir einant savo keliu kartkartėmis gali apnikti abejonės, sutinka A. Mamontovas. Geriausias vaistas prieš blogas mintis, anot jo, – suvokimas, kad gyvenimas banguoja: juk turime ne tik naktį, bet ir dieną, potvynį ir atoslūgį, kūrybiškumo ir tuštumos etapą.
„Kai kažką darai ilgai, natūralu, kad kartais išsisemi. Kai daug metų rašai dainas, kažkuriuo momentu imi mąstyti, gal viską jau parašei, ką turėjai parašyti, imi dvejoti, ar dar turi pasakyti ką naujo. Dažniausiai abejonės mane aplanko po to, kai išleidžiu naują albumą ar surengiu didelį koncertą, į kuriuos buvo įdėta daug darbo, visos sukauptos mintys ir idėjos.
Tada ateina tuštumos laikas. Mąstai, ar čia jau viskas baigėsi? Tuo metu nebeturi naujų minčių. Vis dėlto mane labai gelbsti, kad aš tai patyriau labai daug kartų. Žinau, kad po labai pripildyto laikotarpio, deja, tenka išgyventi tuščią etapą. Gyvenimas vyksta bangomis“, – kalbėjo A. Mamontovas.
Beje, ties išpildyta svajone tapti muzikantu A. Mamontovo drąsa nesibaigė – jos netrukus prireikė ir žengiant ant scenos. 20 a. 8–9 dešimtmečiais, kai šiandien Ukrainą puolantis agresorius buvo Lietuvoje, atlikėjas tapo visos mūsų tautos balsu, vienytoju.
„Vienam to, turbūt, nebūtų pavykę padaryti. Tautos, žmonių drąsa yra tada, kai žmonės kartu. Tai buvo toks metas, kai iš pradžių atrodė nedrąsu, paskui lyg drąsiau, nes pamatai, kad daug žmonių jaučia ir galvoja taip pat, visi jie nori laisvės, nepriklausomybės. Tai visus motyvuoja. Sausio 13-osios naktį man teko būti prie televizijos bokšto. Įvykius mačiau savo akimis. Buvo jausmas, kad nesvarbu, kas bus, bet niekada nebebus taip, kaip buvo“, – prisiminė A. Mamontovas.
Stebėdamas šių dienų įvykius Ukrainoje, atlikėjas džiaugiasi lietuvių susitelkimu, ukrainiečiams broliams ir seserims teikiama pagalba. Jo nuomone, dalis Lietuvos žmonių suvokia, kad gina ne tik ukrainiečius, bet ir save, kad Rusijos keliama grėsmė – daug didesnė, tenkanti ne tik Ukrainai.
„Manau, visiems būna momentų, kada baisu. Reikia nebijoti to pripažinti, apie tai kalbėtis, pasidalinti savo nerimu su kitais žmonėmis. Kai supranti, kad visi jaučiasi panašiai, atsiranda pretekstas nebebijoti, nugalėti baimes.
Ko gero, keletą kartų per dieną mus visus aplanko mintys, kas įvyktų, jeigu būtume užpulti, ar bėgtume, ar eitume į gatvę kariauti. Tai yra natūralu ir suprantama, bet kartu mes turime neįtikėtinai įkvepiančią ukrainiečių kovą ir matome, kad priešas yra įveikiamas, kad to priešo pagrindinė taktika yra gąsdinimas.
Pirmą savaitę retas kuris viską vertino blaiviu protu, pasidavėme nerimui, nesaugumo jausmui. Suprantama, kad tokios emocinės būsenos sunku priimti racionalius sprendimus. Visgi man atrodo, kad dabar ateina antroji, suvokimo, banga, ir tikiu, kad mes visi susidėliosime taškus, ką darome, kur galime būti naudingi, kuo padėti ir kartu stengtis, kad gyvenimas nesustotų čia, Lietuvoje.
Negalime leisti priešui tiek save įbauginti, kad pradėtume nieko nedaryti. Gyvenimas turi tęstis, niekas neturi teisės jo sustabdyti“, – konferencijoje „Moters vizija“ kalbėjo A. Mamontovas ir dar kartą pabrėžė pagalbos ukrainiečiams svarbą. Šiandien jis tikras: „Priešas yra įveikiamas, bet tam mes turime būti visi kartu.“
