Remiantis Sankt Peterburge įsikūrusios Rusijos mokslų akademijos mokslininkų atliktu tyrimu, neandertaliečių dantų priežiūra galėjo būti stebėtinai ištobulinta. Tyrime buvo analizuotas Čagyrskajos urve Rusijoje rastas prieš 59 000 metų gyvenusio žmogaus krūminis dantis, kurio centre žioji gili skylė. Archeologai mano, kad dantis buvo sąmoningai pragręžtas aštriu įrankiu, siekiant išgydyti infekciją ir sumažinti skausmą, skelbia BBC.
Tai yra seniausias žinomas odontologinio gydymo pavyzdys, daugiau nei 40 000 metų senesnis už Italijoje rastą maždaug 14 000 metų senumo įrodymą, iki šiol laikytą pirmu ne Homo sapiens rūšies atstovui atliktų dantų priežiūros procedūrų pavyzdžiu.
„Mane nustebino tai, kad šio danties savininkas intuityviai tiksliai suprato, iš kur kyla skausmas, ir suvokė, kad jo šaltinį galima pašalinti, – sakė pagrindinė tyrimo autorė dr. Aliza Zubova iš Rusijos mokslų akademijos Petro Didžiojo antropologijos ir etnografijos muziejaus. – Nieko panašaus anksčiau nebuvome matę – nei tarp neandertaliečių, nei tarp daug vėlesnių laikotarpių šiuolaikinių žmonių.“
Norėdami tiksliai išsiaiškinti, kas nutiko šiam dančiui, archeologai pasitelkė mikrotomografija vadinamą metodą ir atliko labai išsamius jo rentgeno tyrimus. Jie nustatė, kad danties paviršiuje yra mikroskopinių griovelių. Vėliau jie atliko keletą eksperimentų su šiuolaikinių žmonių dantimis – naudodami, kaip manoma, neandertaliečiams prieinamus metodus pabandė atkurti tokią pačią skylę ir žymes.
Vyriausiosios tyrimo autorės dr. Ksenijos Kolobovos iš Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus teigimu, šie eksperimentai parodė procedūros, kai siekiant pašalinti pažeistą audinį gręžiamasi giliai į dantį, techninį sudėtingumą.
„Turėkite omenyje, kad mums nepavyko visiškai atkurti to meto sąlygų, – sakė ji. – Realybėje dantis buvo burnoje, o uždegimas ir patinimas būtų sukėlę papildomų sunkumų, todėl situacija turėjo būti dar sudėtingesnė.“
Procedūra buvo atliekama be nuskausminimo, todėl pacientui ji buvo skausminga, tačiau archeologai mano, kad ji veiksmingai malšino dantų skausmą. „Mane iš tiesų nustebino ir vis dar stebina suvokimas, koks neįtikėtinai valingas žmogus turėjo būti šis neandertalietis pacientas“, – sakė tyrime dalyvavusi mokslininkė dr. Lidija Zotkina.
Jos nuomone, šis tyrimas papildo vis gausesnius mokslinius duomenis, rodančius, kad neandertaliečiai nuolat rūpinosi vieni kitais.
Tyrimas čia.
