Statistikams gegužę fiksuojant preliminarią 0,1 proc. mėnesio defliaciją, analitikai teigia, kad išaugusios naftos ir jos produktų kainos kol kas nedarė įtakos kitų prekių ir paslaugų kainoms. Be to, jie nemato šios įtakos ir dėl užlūdusių antrosios pensijų pakopos pinigų.
Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad aukštos degalų kainos dar nepasiekė galutinio vartotojo.
„Tas energetikos šokas dar vis vilnija per pirminės vertės grandines, jis tikrai nepasiekė dar galutinio vartotojo. Kol kas vartotojai stebi švieslentes degalinėse, kurios tiesiogiai juos veikia, bet prekių ir paslaugų kol kas, matyt, kainos nėra pasikeitusios. Kažkiek turi tam įtakos ir valdžios sprendimai (sumažintas akcizas dyzelinui – BNS), nes kalbant apie paslaugas paprastai transportavimo paslaugos reaguoja reikšmingiau“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Kol kas nėra infliacijos užkrato, kuris plistų į kitas prekių ir paslaugų kategorijas. Žvelgiant į mėnesinį pokytį, tai tie sezoniniai palankūs vartotojų veiksmai užgožė degalų kainų pokyčius, kurių šiaip didžioji dalis jau atsispindi indekse ir įvyko ankstesniais mėnesiais. Tuo tarpu kitose kategorijose kol kas dar reikšmingų padarinių nematyti“, – pridūrė ekonomistė.
Ji prognozuoja, kad išaugusios naftos produktų prekių kainos galutiniam vartotojui atsispindės rudenį.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pabrėžė, kad, skirtingai nei per 2022 metų energetikos krizę, šiuo metu aukštos degalų kainos neturi didelės įtakos kitų prekių ir paslaugų kainoms.
„Turbūt svarbiausia čia yra tai, kad kol kas naftos ir degalų brangimas neturėjo jokios įtakos kitoms prekėms ir paslaugoms. Priešingai nei 2022 metais – tuomet mes matėme, kai pabrangusi nafta, pabrangusios gamtinės dujos labai greitai nuvilnijo per visas rinkas, per visas prekes ir paslaugas – pabrango ir elektra, ir maisto produktai, ir tuomet infliacija labai greitai pasiekė dviženklius skaičius. Tai dabar nieko panašaus nėra“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad verslą nuo kainų didinimo atbaido didelė konkurencija.
„Mes turime labai didelę konkurenciją ir Europos Sąjungos rinkoje iš Kinijos, ir kitose rinkose. Daugelis verslo atstovų supranta, kad kainų didinimas gali pavirsti į mažėjančią paklausą ir prarastas rinkas tiek užsienyje – eksporto rinkose, tiek vidaus rinkoje. Ir dėl to mes nematome taip įsibėgėjančios infliacijos“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad sumažėjo kai kurių maisto produktų kainos, o kai kurie produktai netgi pigesni nei prieš metus, pavyzdžiui, žaliavinis pienas yra pigiausias per pastaruosius penkerius metus.
„Kai kuriose maisto grupėse yra ryškesnė defliacija, pavyzdžiui, duona, daržovės, aliejai. Kai kurie kiti maisto produktai šiuo metu yra pigesni nei prieš metus. Tai yra retas reiškinys, kai mes matytume maisto produktų defliaciją. Tai pirmiausia yra susiję su palankiomis tendencijomis žaliavų rinkose – nėra trūkumo nei grūdų, nei kitų maisto produktų, žaliavinis pienas yra nupigęs į žemiausią lygį per pastaruosius penkerius metus. Visa tai atsispindi mažesnėse vartojimo kainose“, – BNS kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis prognozuoja, kad infliacija šiemet jau nebeaugs ir yra arti savo piko. Tai keistųsi tik tokiu atveju, jei Hormuzo sąsiaurio blokada užsitęstų ir naftos kainos dar labiau pakiltų.
„Metinė infliacija, taip, nemaloni, siekia apie 5,5 proc., bet labai panašu, kad jau ji yra arti piko ir daugiau ji didės turbūt tiktai tuo atveju, jeigu bus nemalonių netikėtumų Hormuzo sąsiauryje ir naftos kainos kils į daug didesnį lygį, tai tuomet galėsime matyti ir neigiamą antrinį efektą“, – akcentavo jis.
„Priešingu atveju naftos kainoms stabilizuojantis dabartiniame lygyje ir toliau mažėjant, panašu, kad infliacija nebedidės“, – pridūrė jis.
Antrosios pensijų pakopos poveikis kainoms
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, jog didelės įtakos kainoms nepadarė ir dalies gyventojų balandį atsiimtos lėšos iš antrosios pensijų pakopos fondų.
„Reformos lūkesčiai buvo pakankamai nemenki – net ir tos antraštės apie antras Kalėdas – jos savotiškai formavo tokią terpę, kad mes turėsime paklausos šuolį ir čia jau priklauso nuo pasiūlos pusės, kaip jie tą paklausos paūmėjimą atlieps – ar pasinaudos mastu nedidindami kainų, ar didins kainas. Kol kas matome iš infliacijos rodiklių, kad kažkokių labai reikšmingų kainų šuolių nematyti, bet dar kol kas anksti daryti galutines išvadas“, – BNS kalbėjo analitikė.
N. Mačiulis mano, kad gyventojų vartojimui išleisti pensijų pinigai neturėtų smarkiai pakelti kainų.
„Nemanau, kad bus labai didelis poveikis infliacijai dėl to, kad dalis gyventojų išleido savo pinigus, paimtus iš antrosios pakopos pensijų fondų, nes tie pinigai dažniausiai išleidžiami prekėms, kurių pasiūlos apribojimo nėra. Tai yra ilgalaikio vartojimo prekės – buitinė technika, baldai, statybos, apdailos prekės. Tokių prekių visada galima importuoti daugiau ir infliacija pasireikštų, jeigu didesnę dalį pinigų gyventojai išleistų paslaugų sektoriuje, kur dažnai pasiūla yra neelastinga ir negali greitai prisitaikyti“, – pabrėžė ekonomistas.
Išankstinė metinė infliacija gegužę (palyginti su praėjusių metų geguže) siekė 5,1 proc., o išankstinė mėnesio (gegužę, palyginti su balandžiu) defliacija buvo 0,1 proc., skelbia statistikai.
Paskutinį kartą mėnesio defliacija Lietuvoje fiksuota pernai gruodį, kai ji siekė 0,2 procento.
