Stilingi sporto drabužiai – dar vienas netiesioginis būdas motyvuoti save judėti daugiau ir tapti sveikesniems. Artėjant „Rimi Vilniaus maratonui“, fizinio aktyvumo specialistai rekomenduoja pasirūpinti tinkama avalyne, atsižvelgti į aprangos audinio sudėtį, o mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė atkreipia dėmesį ir į medžiagų tvarumą, rašoma agentūros „Integrity“ pranešime žiniasklaidai.
Avalynė – ir pagal kūno savybes, ir pagal dangą
Galima pastebėti, kad renkantis bėgimo drabužius, dažniau žmonės dėmesį skiria jų išvaizdai ir rečiau paskirčiai bei techniniams parametrams. Mėgėjiškas sportas tampa vis populiaresnis, o sportiniai renginiai jų dalyviams tampa laukiama švente, per kurią norisi atrodyti gražiai. Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus fizinio aktyvumo programų koordinatorė Aneta Možeiko pastebi, kad sportiniai drabužiai ir avalynė pirmiausia turėtų būti patogūs ir užtikrinti efektyvų judėjimą.
Anot specialistės, renkantis drabužius bei sportinę avalynę bėgimo treniruotėms ar varžyboms svarbu atkreipti dėmesį į savo fizines kūno savybes (pėdos būklę, svorį) bei išorinius faktorius (treniruočių vieta, bėgimo danga, oro sąlygos bei bėgimo distancija).
„Itin svarbu gerai parinkti bėgimo batelius. Tinkamai pasirinkta avalynė gali padėti sumažinti nuovargį bei išvengti traumų tolimesnėje perspektyvoje. Renkantis avalynę labai svarbu įsitikinti, kad batai tinkamai priglunda nuo kulno iki pirštų galų, einant įprastu žingsniu, jausti komfortą ir rinktis batus pagal bėgimo dangą. Tinkamai išmatuokite pėdų apimtį – batelius rinkitės ne pagal kasdien nešiojamų batelių dydį, o pagal individualią pėdos ir pirštų formą“, – pataria A. Možeiko ir priduria, kad prieš renkantis bėgimo batelius, galima atlikti pėdos testą, kurį nemokamai atlieka Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“.
Ekspertė priduria, kad šaltuoju metų laiku bėgikams didžiausiu iššūkiu tampa tai, kaip išlaikyti šilumą, vengiant perkaitimo. Visų pirma, rudenį ir žiemą būtina dėvėti kepurę ar galvos juostą, taip pat pasirūpinti pirštinėmis ir batais, kurie neperšlampa ir yra atsparūs vėjui.
Kalbėdama apie medžiagas ir audinius, kurie yra tinkamiausi bėgimo aprangai, A. Možeiko džiaugiasi tobulėjančiomis technologijomis: „Tikrai turime iš ko pasirinkti. Geriausia yra vilna ir sintetinės medžiagos, nes jos perkelia vandenį nuo odos į išorinį sluoksnį. Priešingai medvilnė – išlaiko drėgmę ir išleidžia šilumą. Vasarą turime apsirengti taip, kad neperkaistume. Treniruočių metu reikėtų dėvėti lengvus, kvėpuojančius drabužius. Rekomenduojame vengti 100 proc. medvilnės ir ieškoti drabužių, pagamintų iš mikropluošto poliesterio ir medvilnės mišinių, sukurtų su angomis arba tinkleliais.“
Mados akiratyje atsidūrė tvarumas
Mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė atkreipia dėmesį, jog vertinant rūbų medžiagas ir audinius, vienu iš kriterijų renkantis ne tik sportinę aprangą, bet ir kitus drabužius, turėtų tapti tvarumas. Tvarumas madoje reiškia audinius, kurių gaminimo kelionėje nėra teršiama gamta, nėra išnaudojami gyvūnai, vėliau nėra išnaudojami darbuotojai, parenkami etiški pakavimo sprendimai, pasitelkiama atsakinga logistika, etiškais principais vadovaujamasi visuose gamybos procesuose.
Mados žinovė tikina, kad tvarų drabužį galima atpažinti iš kelių požymių. Vienas lengviausių būdų – pasižiūrėti informaciją etiketėje arba prekinio ženklo viešoje komunikacijoje. Be to, kai kurie prekės ženklai etiketėje palieka QR kodą, kuris suteikia informaciją ne tik apie prekinio ženklo vertybes, gamybos principus, bet netgi apie darbuotojų asmenybes, uždarbį. „Kita įdomi iniciatyva, kurią teko matyti, tai sukurta galimybė kaskart dėvėjus drabužį tai užfiksuoti etiketėje – taip matome ar pakankamai kartų naudojome savo pirkinius. Tokių ir panašių iniciatyvų yra daugybė ir sąmoningi gamintojai dabar jau noriai bei kūrybiškai kviečia savo klientus pažinti mados užkulisius taip kurdami ne tik pridėtinę vertę savo prekiniam ženklui, bet kartu ir kurdami naujus vartotojo lūkesčius ir vertinimo kartelę“, – teigia M. Palaikytė.
Ji pabrėžia, kad tvarus drabužis nebūtinai bus kokybiškesnis už kitus – kokybė priklauso ir nuo gamintojo meistrystės. Vis dėlto, tvariau yra pirkti geros kokybės drabužius, nes šie tarnaus ilgiau ir sumažins vartojimą: „Pats vartojimas nėra blogybė. Svarbiausia yra ne kiek perkame, o ką su tais daiktais darome. Jeigu drabužis ar aksesuaras tarnauja ilgai, džiugina, vėliau sėkmingai pratęsia gyvenimą perdirbtas ar perleistas į kitas rankas, tai niekaip neturėtų būti laikoma blogiu. Nuostabu, jei tie mūsų pirkiniai dar ir atitinka etiškus principus.“
M. Palaikytė priduria, kad tvarus drabužis nebūtinai bus brangesnis: „Tvariais principais pagamintų gaminių kainą nustato daugybė faktorių. Kadangi tvarumas yra laikmečio siekiamybė – dalis kainos yra ne tik dėl ypatingų gamybos kaštų, bet ir dėl aktualios istorijos, kurią įprasmina daiktas. Visgi, taip pat tvaru gali būti pirkti dėvėtus drabužius, senus prikelti naujam gyvenimui juos pataisant, perdirbant – tokie daiktai nebus brangūs.“
