Ryšys tarp virusinių kvėpavimo takų infekcijų ir ūmaus miokardo infarkto įrodytas, sako kardiologė Sigita Glaveckaitė. Pasak jos, pirmas šešias paras po gripo infarkto rizika padidėja net šešis kartus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė tvirtina, kad infarktą gali sukelti ankstyvas kėlimasis, aistringas sporto komandos palaikymas ar net stiprios teigiamos emocijos.
Visi žino, kad aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas ar rūkymas didina riziką patirti infarktą. Bet su šia liga susiduria ne tik rūkantys ar aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Tad kas dar didina širdies infarkto riziką? Apie kai kuriuos rizikos veiksnius dažnas nė nesusimąsto.
Iš tiesų niekas niekada nesitiki, kad ištiks širdies infarktas, bet taip ima ir nutinka – netikėtai, ne laiku ir ne vietoje. Su tokia situacija susidūrė ir etiketo žinovas, žurnalistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis.
„Dabar, kai į praeitą gyvenimą žiūriu iš laiko perspektyvos, manau, kad tas miokardo infarktas buvo labai dėsningas, prie jo buvo nuosekliai einama. Aš rūkiau, mažai judėjau, valgiau daug visokio nesveiko maisto, daug stresavau dėl dalykų, dėl kurių visiškai nereikia, kurie nieko nekeičia. Guodžiausi išankstiniu savo organizmo įspėjimu, aliarmo skambučiu, kad jis man kažkada suskambės ir tada aš atsisakysiu sąžiningai“, – mintimis dalijasi jis.
Deja, organizmas apie infarktą neperspėjo, o jis užklupo pačia baisiausia forma, kai ėmė ir ištiko staigi klinikinė mirtis. Pasak G. Drukteinio, daugybė žmonių jo klausia, ar jis tą dieną jautė ką nors įtartino, tačiau vyras tikina – nebuvo jokių neįprastų pojūčių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė, docentė, daktarė Sigita Glaveckaitė yra ir Lietuvos širdies asociacijos prezidentė. Ši asociacija turi misiją skleisti visuomenei informaciją apie tai, kas gali būti žalinga, kaip padėti pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Pasaulyje tokių organizacijų yra labai daug, bet, nepaisant to, kad informacija skleidžiama plačiai, širdies ir kraujagyslių ligos bei mirtys nuo jų yra Nr. 1.
„Ne tik pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos yra žudikas Nr. 1, bet ir Lietuvoje. Kodėl taip yra? Todėl, kad rizikos veiksnių paplitimas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, deja, ne mažėja, o net yra linkęs didėti. Skaičiuojama, kad nuo 70 iki 75 proc. širdies, kraujagyslių ligų lemia keičiami rizikos veiksniai – tie, kuriuos galime keisti: aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas, nejudra, cukrinis diabetas, net oro tarša“, – kalba pašnekovė.
Pirmasis simptomas gali būti, kad išėjus į šaltą orą, ypač ryte, užspaudžia krūtinę. Tas spaudimas trumpalaikis, bet tai jau yra krūtinės angina.
O kokie yra netikėti faktoriai, kurie taip pat gali išprovokuoti tam tikrus pakitimus mūsų visoje organizmo sistemoje?
Netikėti veiksniai, didinantys infarkto riziką
1. Stiprios emocijos
Apie pyktį, sielvartą ir stresą jau turbūt girdėjote, tačiau nepamirškite, kad teigiamos stiprios emocijos taip pat yra rimta priežastis širdžiai su jomis nesusitvarkyti.
„Stiprios teigiamos emocijos gali išprovokuoti miokardo infarktą, bet rečiau negu neigiamos stiprios emocijos. Taip pat žinome apie tokią ligą, kaip „takotsubo“, arba sudaužytos širdies, sindromas. Ją gali sukelti ir teigiamos emocijos, ne tik neigiamos.
Emocijos didina simpatinę aktyvaciją, dėl to šiek tiek siaurėja kraujagyslės, tarp jų – ir vainikinės, išsiskiria adrenalinas, didėja širdies susitraukimo dažnis, kraujospūdis, net yra įrodymų, kad trinka endotelio funkcija. Tai stresas plokštelei, kurią pacientas dažniausiai jau turi, ji įplyšta, susiformuoja trombas“, – perspėja S. Glaveckaitė.
2. Šaltas oras
Kaip šaltas oras gali išprovokuoti kraujagyslių pakitimus? Pasak laidos viešnios, gindamasis nuo šalto oro organizmas didina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį. Dėl šalto oro siaurėja poodinės kraujagyslės, taip pat vainikinės širdies arterijos.
„Pirmasis simptomas gali būti, kad išėjus į šaltą orą, ypač ryte, užspaudžia krūtinę. Tas spaudimas trumpalaikis, bet tai jau yra krūtinės angina“, – sako S. Glaveckaitė.
J. Plisienė pataria: jeigu išėję į šaltą orą pajuntate, kad jums užspaudžia krūtinę, kreipkitės į gydytoją, kad jis jums padarytų tyrimus, ar kraujagyslėse nėra pakitimų.
„Jeigu matote, kad šaltas oras provokuoja skausmą krūtinėje, reikia kreiptis į gydytoją. Žiemos mėnesiais būnant lauke arterijos gali susiaurėti, o tai sunkina kraujo pratekėjimą iki širdies“, – pažymi kardiologė.
3. Peršalimas, gripas, koronavirusas
Virusinė infekcija veikia ne tik mūsų plaučius. Uždegiminio proceso, jeigu jis nevaldomas arba turi sunkią eigą, metu virusas gali ne tik atakuoti širdies ląsteles ir sukelti jų uždegimą (miokarditą), bet ir keisti kraujo krešumo savybes.
„Jeigu tai sunkios formos virusinė infekcija, ji veikia krešumo sistemą – kraujas linkęs labiau krešėti, o tai reiškia, kad gali susidaryti mikrotrombai, kurie gali užkimšti ne tik plaučių arterijas, gali ne tik įvykti embolija, bet ir gali užkimšti širdies kraujagysles, gali įvykti infarktas. Taigi sunki virusinė infekcija gali sąlygoti infarkto išsivystymą“, – aiškina J. Plisienė.
Ryšys tarp virusinių kvėpavimo takų infekcijų ir ūmaus miokardo infarkto įrodytas. Pirmas tris paras po gripo ūmaus miokardo infarkto rizika padidėja keturis kartus, pirmas šešias paras – net šešis kartus.
S. Glaveckaitė priduria: infekcija skatina ritmo sutrikimus, tad ilgalaikėje perspektyvoje pacientams, kuriems infekcijos metu buvo pažeista širdis, išsivysto širdies nepakankamumas.
„Ryšys tarp virusinių kvėpavimo takų infekcijų ir ūmaus miokardo infarkto įrodytas. Pirmas tris paras po gripo ūmaus miokardo infarkto rizika padidėja keturis kartus, pirmas šešias paras – net šešis kartus“, – kalba ji.
4. Ankstyvas kėlimasis
Anksti ryte, kada organizmas bunda, pradeda vyrauti simpatinė nervų sistema: pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, nes žmogus ruošiasi dienai. Ankstyvos valandos (5–6 val. ryto) yra pavojingos dėl to, kad tuo metu padidėja rizika patirti infarktą, netgi insultą. J. Plisienė sako, kad suklusti turėtų ir tie, kurie keliasi su staigiu žadintuvu, – dėl jo dar labiau gali padažnėti širdies pulsas.
5. Katastrofos, nelaimės
Anot laidos vedėjos, tyrimai rodo, kad infarktų padaugėja po didelių nelaimių, tokių kaip žemės drebėjimas, teroro išpuolis, cunamis, o padariniai jaučiami ne tik iš karto po tokių įvykių, bet dar keletą metų po jų. Tokių nelaimių, aišku, išvengti pavyksta ne visada, tad galite sau padėti valdydami stresą po jų.
Kardiologė S. Glaveckaitė papasakojo, kas jai pačiai padeda atsipalaiduoti ir nurimti: „Turiu tris patarimus. Vienas jų – pozityvus kalbėjimasis su savimi, ko mes, lietuviai, dažnai neturime. „Viskas blogai, aš nesugebėsiu“ – ne. „Viskas gerai, saulė šviečia, aš sveikas, sugebėsiu.“
Antras patarimas – greiti streso nutraukimo būdai. Sakykime, su kažkuo kalbiesi, tai tau kelia stresą, pabandai prieš atsakydamas suskaičiuoti iki dešimt arba padarai pauzę, nueini į vonią, į tualetą, grįžti.
Trečias būdas labai puikus – tai ilgalaikiai streso „nuėmėjai“, ką galima taikyti kaip hobį, pavyzdžiui, sportas, šokiai, vaikštinėjimas kas vakarą su vaikais ar su mylimu šuniuku, mezgimas, nėrimas, joga – daug galima prigalvoti.“
6. Aistringas sporto komandos palaikymas
„Skaičiau labai įdomų atvejį, kai trys vyrai per Vokietijos futbolo čempionatą sirgo už savo komandą ir visiems „atsisluoksniavo“ aorta. Du mirė, o vienas pateko į ligoninę. Bet linksmumas tas, kad po sėkmingos operacijos jis atsibudęs paklausė: daktare, vis tik kas laimėjo? Va čia tikras sirgalius“, – sako S. Glaveckaitė.
Plačiau – sausio 26 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
