Manote, kad nagų kramtymas visai nereikšmingas įprotis? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė tikina – tai ne tik gali pabloginti jūsų gyvenimo kokybę, bet ir pakenkti sveikatai. Laidoje svarbiais patarimais dalijasi ir psichiatras Jonas Fugalis: blogiausia, ką galima padaryti kovojant su vaiko nagų kramtymu, jį bausti, nes bausite jį dėl to, jog jis blogai jaučiasi.
Nagų kramtymas – vienas labiausiai erzinančių ir nemaloniausių žmonių įpročių. Tai netgi vadinama priklausomybe. O išties tai – daugiau nei tik blogas įprotis. Jūs net neįsivaizduojate, kaip stipriai tai gali veikti jūsų sveikatą, perspėja laidos vedėja J. Plisienė.
„50 proc. žmonių kramto nagus susinervinę, kai kas nors nepasiseka arba kai nėra nuotaikos. Tačiau dauguma žmonių nustoja tai daryti su amžiumi. Nenoriu nei teisti, nei gąsdinti, nei įžeisti – noriu pasakyti, kad tai tikrai nėra geras įprotis ir tai gali atnešti daug žalos jūsų sveikatai“, – kalba ji.
Kaip nagų kramtymas veikia mūsų sveikatą?
Platina bakterijas
Pasak J. Plisienės, pagrindinis dalykas, kodėl medikus neramina nagų kramtymas, yra infekcijų rizika. Kai nugraužiate nago šoną, tai atrodo šiaip sau, bet nėra taip pavojinga. Didžioji problema ta, kad per kraujuojančias vietas bakterijos labai lengvai gali patekti į kraujotaką ir būti išnešiotos po visą organizmą, sako gydytoja.
Blogiausias dalykas, ką gali daryti tėvai – bausti. Vaikas patiria nerimo simptomą ir jeigu tėvai pasakys: nekramtyk, arba negausi kompiuterio, tai jis kompiuterio negaus dėl to, kad blogai jaučiasi.
Sukelia nagų infekciją
„Burnoje yra daug bakterijų ir šios bakterijos gali sukelti nagų infekciją, vadinamą paronichija. Kai pažeidžiama nago dalis, infekcija gali patekti ir į kitas kūno vietas ir atvirkščiai. Šiais pandemijos laikais, kai aplinkui siaučia COVID-19 infekcija, jei liečiame paviršius ir nenusiplovę rankų kišame jas į burną, aišku, kad galime užsikrėsti. Iš tiesų yra didelė rizika“, – pažymi profesorė.
Sukelia dantų problemų
Niekam nėra malonu žiūrėti į nagus kramtantį žmogų, bet šis įprotis sukelia ir dantų problemų. Jei dažnai kramtote nagus, tikėtina, kad bus blogas ir jūsų sąkandis. Jei ilgai „tobulinsite“ šitą įprotį, dantys pradės keisti pozicijas ir gali tekti dažniau lankytis pas odontologus dėl sąkandžio problemų.
„Amerikos odontologų akademija skaičiuoja, jog žmonės, dažnai kramtantys nagus, odontologo kabinete palieka daugiau pinigų. Juk nenorite dažnai varstyti odontologų kabinetų durų?“ – sako J. Plisienė.
Blogina gyvenimo kokybę
Paskutinė, bet labai svarbi nagų kramtymo pasekmė – psichologinė. Nagų kramtymas blogina jūsų gyvenimo kokybę.
Tyrimais nustatyta, jog žmonės, kurie dažnai kramto nagus, yra labiau nepatenkinti gyvenimu, jaučia didesnį nerimą, o kramtydami nagus galbūt ieško nusiraminimo.
„Jei kramtomi visi pirštų nagai, atrodo neestetiškai, žmonės galvoja, kaip to įpročio atsikratyti, o nuolatinis mąstymas ir savęs graužimas dėl blogo įpročio taip pat daro įtaką gyvenimo kokybei“, – tikina medikė.
Anot laidos svečio, gydytojo psichiatro J. Fugalio, žmonės į šitą įprotį dar nežiūri rimtai, nepriima jo, kaip sutrikimo. „Žmonės tikrai kartais galvoja, kad čia nieko tokio, kas dėl to gali būti. Pasirodo, kad gali būti daug labai nemalonių dalykų“, – kalba jis.
Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ne nagų kramtymas sukelia psichologinių problemų, bet nagų kramtymą sukelia emocijos, sako psichiatras, o savo valios pastangomis mėginti atsikratyti nagų kramtymo būtų lygiai tas pats, kas prilietus karštą lygintuvą išgerti ibuprofeno – gal tai šiek tiek ir sumažintų skausmą, bet iš tikrųjų šaknys ne ten.
Nagų kramtymas – obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomas, tačiau yra daug emocinių sutrikimų, kurie gali prisidėti prie nagų kramtymo.
Labai svarbu ieškoti situacijų, kuriose šis įprotis „platinasi“.
„Įdomus dalykas: jeigu vaikas turi polinkį kramtyti nagus, juos kramto 80 proc. tėvų arba vyresnių brolių, seserų. Netgi buvo įrodyta, kad pusė tėvų, kurių vaikai kramto nagus, gali turėti kokių nors emocinių sutrikimų, tokių kaip nerimo sutrikimas, nemiga ar depresija.
Norėčiau pabrėžti, kad tai labai dažnas dalykas. Būna, kad nagus kramto iki kas trečio vaiko, o kas įdomiausia – paauglystėje šis skaičius linkęs augti beveik iki pusės. Nagų kramtymas yra aliarmas, kad su mumis vyksta kažkas ne taip“, – tvirtina pašnekovas.
Pirmiausia, J. Fugalio teigimu, reikėtų suprasti, kur stovi tas karštas lygintuvas – pamėginkite atkreipti dėmesį, kokiose situacijose imate kramtyti nagus.
„Labai svarbu ieškoti situacijų, kuriose šis įprotis „platinasi“. Klausiate, ką daryti? Pirmiausia norisi pasakyti, ko nedaryti. Blogiausias dalykas, ką gali daryti tėvai – bausti. Vaikas patiria nerimo simptomą ir jeigu tėvai pasakys: nekramtyk, arba negausi kompiuterio, tai jis kompiuterio negaus dėl to, kad blogai jaučiasi. Tokiais atvejais labai svarbu vaiką palaikyti“, – atkreipia dėmesį psichiatras.
Kaip suprasti, kada tik menkas nagų pakramtymas perauga į reikšmingą blogą įprotį? Reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirmas – laikas (ar tai vyksta ribotu laiku, ar ilgą laiką), antras – žmogaus patiriamas distresas dėl šito įpročio.
Žmogus, kuris nori nebekramtyti nagų, visų pirma, neturėtų savęs kaltinti ir bausti, jei to padaryti iškart nepavyksta, pažymi gydytojas. „Jeigu taip įvyksta, kyla nerimas, o jeigu kyla nerimas, vėl kramtau nagus. Užsisuka užburtas ratas“, – pasakoja jis.
J. Fugalis ragina didžiausią dėmesį atkreipti į tai, kokios situacijos priverčia ranką tiestis link burnos. Gerai pagalvokite, kokiose situacijose jaučiatės neramiai, negerai, liūdni. Tik tada galėsite suprasti, kokių priemonių reikia imtis, kad šio įpročio neliktų.
Atsikratyti nagų kramtymo gali padėti ir šie dalykai:
– Nagų užklijavimas pleistru
– Nagų lakavimas karčiu nagų laku
– Nagų odelių tepimas vitaminu E
Vitaminas E taip pat pamaitins, sustiprins jūsų nagų odeles, kurios nuo dažno kramtymo pleišėja ir kraujuoja. Tiesiog užlašinkite vitamino E ant odelių, kad jos suminkštėtų, sustiprėtų ir kad per kraujuojančias odeles nepatektų infekcija, patarimu dalijasi J. Plisienė.
Plačiau – spalio 27 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
