„Aš save veidrodyje matydavau kitaip, negu jis iš tikrųjų rodė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ prisipažįsta dainininkė Kristina Radžiukynaitė-KaYra. Ji dėkinga mamai, laiku užkirtusiai kelią dar didesnei nelaimei, tačiau ir pati atlikėja iki šiandien atidžiai stebi save ir savo mintis, kurias išgryninti labai padeda vizitai pas psichologą.
„Dabar aš visa tai prisimenu kaip negerą sapną, kuris kažkada buvo. Bet tai tiesiog yra mano gyvenimo dalis, dalis to, kas aš esu dabar. Pyktis, liūdesys ir skausmas pavirto dėkingumu už tai, kad aš dabar esu be proto drąsi, už tai, kad dabar savimi didžiuojuosi, už tai, kad nugalėjau savo baubus, ir už tai, kad galiu būti scenoje jautri, empatiška ir taip stipriai jausti dalykus. Aš tai priimu netgi kaip dovaną. Man atrodo, pati skaudžiausia gyvenimo mokykla, klaidos yra pati geriausia mokykla, tai suteikia sparnus. Tai suteikia pilnatvės jausmą, kad esi perėjęs per juoda ir balta ir tu gali daryti viską“, – sako K. Radžiukynaitė.
Tai, kas dainininkę KaYrą užgrūdino ir padarė stipresnę, prasidėjo ankstyvame amžiuje. Juodasis periodas ją užklupo dar pradinėse klasėse, kai bendraamžiai mergaitę vadindavo itin nepagarbiai ir užgauliai. O kartą klasiokas net buvo primušęs. Tada, nesuprasdavusi, kodėl su ja taip elgiamasi, pirmiausia K. Radžiukynaitė ieškodavusi savo kaltės.
„Kai buvau jaunesnė, turėjau žandukus, iki dabar juos turiu, nesvarbu, kiek sveriu. Bet būdavo tokių: storašiknė, stora karvė ir panašiai. Dabar tu supranti, kad tai tik kilogramai, kuriuos galima numesti, priaugti.
Ir ne tik ašarų buvo – buvo labai rimtų dalykų. Mane vienas klasiokas yra pasivijęs ir krūmuose primušęs. Tikrai būdavo labai žiaurių, netgi smurtinių akimirkų. Kaip tu gali reaguoti? Tu nesi pratęs prie smurto ir staiga tave puola. Na, aišku, kad jauną žmogų užklumpa labai sudėtingos emocijos. Būdavo sumišimas ir savęs kaltinimas, ką aš blogo padariau tiems vaikams, kad jie dabar mane muša ir taip su manimi elgiasi“, – prisiminimais dalijasi laidos herojė.
Aš save veidrodyje matydavau kitaip, negu jis iš tikrųjų rodė. Iki šiandien visą laiką stengiuosi save prižiūrėti, nes turiu polinkį, jeigu stresuoju, nevalgyti.
K. Radžiukynaitės tėvai tada priėmė teisingą sprendimą – perkėlė ją į kitą mokyklą. Patyčios liko praeityje, tačiau merginą užklupo kitos negandos. Prasidėjo savianalizė ir kritika. Tada, nusprendusi, jog reikėtų numesti šiek tiek svorio ir atrodyti gražiau, ji nutarė išvis nebevalgyti.
„Aš save veidrodyje matydavau kitaip, negu jis iš tikrųjų rodė. Iki šiandien visą laiką stengiuosi save prižiūrėti, nes turiu polinkį, jeigu stresuoju, nevalgyti. Man „užsiriša“ skrandis, matyt, tada irgi patirdavau daug streso. Mane dažnai pykindavo, būdavo toks nervinis pykinimas, dažnai jausdavausi blogai ir tas alkio jausmas pasidarė labai malonus. Save kankini ir tarsi iš to gauni kažkokį malonumą. Kaip raumenis tempi ir tas skausmas malonus – taip būdavo su skrandžiu.
Atrodė, vau, dabar viskas keičiasi ir bus žiauriai gerai. Ir ką? Numečiau ir vėl priaugau. O po to tas svoris pats susitvarkė, kai nebesistengiau, kai nuraminau nervus. Bet būdavo tokių dienų, kai beveik nieko nevalgydavau. Obuolį kokį suvalgai ar kažką, mesdavau maistą į šiukšliadėžę, ko tik nedarydavau... Jeigu tada būčiau žinojusi, kad ateityje gali prasidėti visokie refliuksai ir panašūs dalykai, tikrai to būčiau nedariusi. O ką mes tada galvojome? Kad tiktai kuo gražiau atrodytume“, – neslepia pašnekovė.
Šiandien dainininkė džiaugiasi, jos valgymo sutrikimai neprivedė iki visiško išsekimo ar anoreksijos. Už tai KaYra be galo dėkinga mamai, pastebėjusiai jos bėdas. Ji ir padėjo sustoti, kol neįvyko nelaimė.
„Mama buvo pagrindinis mano psichologas. Visiems vaikams, jaunimui, merginoms labai rekomenduoju ieškoti santykio su mama. Jeigu ne su mama, tai su tėčiu, su teta, su drauge – su bet kokiu žmogumi, kuriuo galite pasitikėti šimtu procentų. Labai svarbu turėti, kuo gali pasitikėti ir kam gali pasakyti intymiausius dalykus. Kartais vienatvė, uždarumas priveda prie labai blogų dalykų. Aš nuo vaikystės buvau atviras vaikas. Man pavyko su mama užmegzti geriausios draugės santykį. Ilgai nuslėpti neišėjo“, – kalba K. Radžiukynaitė.
Pas psichologą eina pasikalbėti apie tai, apie ką negali su artimaisiais
Nors tiek vaikystėje, tiek paauglystėje laidos herojės patirti išgyvenimai kaip reikiant nuodijo dienas, nuo pat mažens ji turėjo tikslą – labai norėjo dainuoti. Nuo šešerių metų jos gyvenime atsirado muzika, nors jau vos jai gimus aplinkiniai šypsojosi, kad užaugusi ji tikrai bus dainininkė. Tuo neabejojo ir artimieji. Per šeimos šventes K. Radžiukynaitė į rankas paimdavo mikrofoną, o kitais kartais įsivaizduodavo, kad filmuojasi klipe ir nepaliaudavo maivytis. Tai kamera yra užfiksavę ir artimieji.
„Kai gimiau, daktarė mamai pasakė: turbūt gimė dainininkė, nes taip klykiau. Polinkis būti ant scenos tikrai buvo. Kas labai keista, kad dabar esu tokia intravertė, o vaikystėje buvau hiperaktyvi, ėjau kaip viesulas. Ketvirtoje klasėje buvo išleistuvės ir ten pirmą kartą padainavau solo. Iki tol lankiau ansambliuką „Šypsenėlė“, bet niekada nebuvau solistė – kai ten padainavau, įvyko kažkoks stebuklas. Visi sakė: tau reikia būti dainininke“, – sako KaYra.
Eiti pas psichologą yra normalu. Kažkodėl ne visi supranta, kad tai yra lygiai tas pats, kas nueiti susitaisyti dantį arba pasidaryti kraujo tyrimą.
Muzikinė sėkmė moterį aplankė dar mokykloje. Įvairūs konkursai, laimėtos prizinės vietos leido manyti, kad baigusi mokyklą vokalinius gebėjimus ji būtinai tobulins studijuodama džiazą. Deja, svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Ir tada K. Radžiukynaitei teko šiek tiek pakoreguoti savo planus.
„Blogai išlaikiau lietuvių egzaminą, nors man lietuvių sekėsi puikiai. Skambinu direktorei ir sakau: kaip tai 37? Na va taip, sako ji man. Parašiau apeliaciją ir t. t., pasirodo, visą rašinį parašiau ne į temą... Buvo labai liūdna istorija. Ir aš neįstojau į džiazo vokalą, kur labai norėjau, man pritrūko Marytės plauko.
Bet kitais metais radau specialybę, kuri man dar labiau patiko – muzikinis teatras, kursą rinko Eglė Gabrėnaitė. Iš karto supratau, kad noriu ten eiti. Ir nesigailiu, nes tai universali specialybė, kur gavau visko: ir šokių, ir aktorinio, ir dainavimo. Man labai pasisekė, nes antrame kurse mane pastebėjo režisierius ir gavau pirmą vaidmenį. Tikiu likimu, kodėl ten neįstojau, kodėl rašinį parašiau ne į temą. Kažkodėl kartais taip atsitinka“, – svarsto atlikėja.
Nors jau daug metų dainininkė K. Radžiukynaitė gali mėgautis šlove tiek televiziniuose projektuose, tiek didžiojoje scenoje, o valgymo sutrikimai bei patyčios liko tolimoje praeityje, iki šiol ji kartais apsilanko pas psichologą. Moteris įsitikinusi, kad kiekvienas turėtų rūpintis tuo, kas dedasi galvoje, ir išsipasakoti specialistui tai, ko niekada neišdrįstum pratarti net pačiam artimiausiam žmogui.
„Pas psichologę ėjau dėl valgymo problemų, po to – vyresniame amžiuje, kokių 21-erių. Ir dabar apsilankau. Todėl, kad eiti pas psichologą yra normalu. Kažkodėl ne visi supranta, kad tai yra lygiai tas pats, kas nueiti susitaisyti dantį arba pasidaryti kraujo tyrimą. Nueini pasitikrinti galvą, pasišneki, pasipasakoji. Kad ir kaip pasitiki savo mama ar drauge, turbūt yra dalykų, kuriuos pasilaikai sau. Galbūt yra dalykų, kurie žmonėse erzina. Ir tu nenori to jiems išlieti. Tada gali nueiti pas psichologą pasikalbėti, kodėl tave tai erzina.
Man atrodo, būtina kartais nueiti pravalyti čakrų, nes tai žmogus, kuris tave išklauso ir tavęs nekritikuoja, tau nepatarinėja. O dėl ko mes einame pas psichologą? Nes mums tiesiog reikia pritarimo, kad tau tiesiog pasakytų „taip“. To dažniausiai iš draugų ir artimųjų negauname, nes jie žino geriau, kaip reikia daryti“, – mintimis dalijasi KaYra.
Kai manęs klausia, ar tu laiminga, aš niekada nesakau „taip“. Man atrodo, aš niekada nebūsiu laiminga iki galo, nes visąlaik kažko trūks. Bet aš kiekvieną mielą dieną mokausi būti laiminga.
Ji neslepia: kamavo ir nerimo priepuoliai, ir panikos atakos. Labai jautriu žmogumi save laikančiai K. Radžiukynaitei padėjo ir tiesiog kvėpavimo pratimai, apie kuriuos ji anksčiau nė nebūtų pagalvojusi. Dabar, kai tik užeina neramios mintys, ji iškart pasitelkia kvėpavimo techniką ir neramumas praeina.
Kažkada noras studijuoti džiazo vokalą neišsipildė, tačiau dar viena svajonė dalyvauti šokių projekte virto realybe. KaYros sugebėjimus suktis ant parketo matome LRT projekte „Šok su žvaigžde“. Atrodytų, šiuo metu žinoma dainininkė ir aktorė yra be galo laiminga, nes užsiima mylimomis veiklomis. Tačiau jos požiūris į laimės sampratą savotiškas.
„Kai manęs klausia, ar tu laiminga, aš niekada nesakau „taip“. Man atrodo, aš niekada nebūsiu laiminga iki galo, nes visąlaik kažko trūks. Bet aš kiekvieną mielą dieną mokausi būti laiminga ir stengiuosi įvertinti kiekvieną dalyką, kuris vyksta šalia manęs. Mane vis labiau pradeda džiuginti smulkmenos, dėl to aš esu laiminga: dėl kiekvienos šypsenos, gero palinkėjimo, dėl gražios dainos, užgrojusios mano automobilyje, dėl visų galimybių, kurios man pasitaiko.
Dažnai tiesiog sustabdau save ir sakau: stop, ko čia zyzi, pasižiūrėk, tu turi daug, turi gyvus ir sveikus artimuosius, galimybę vaikščioti, kalbėti, pasirodyti scenoje, susipažinti su talentingais žmonėmis ir su jais dirbti. Aš kiekvieną dieną sau tai kartoju. Gal kažkada ir būsiu laiminga, kai nusipirksiu alpaką“, – šypsosi atlikėja.
Plačiau – spalio 3 d. laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
