Jei grybų nėra, nereiškia, kad jie išnyko – jų yra visada, tik kartais jie nedera, sako LRT RADIJO laidos „Pasaulio puodai“ pašnekovas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius. Nors yra skeptikų, žinovas teigia – grybai gali užderėti ir kieme, svarbiausia jiems sukurti panašias sąlygas, kokiomis jie užaugo miške.
J. Kasparavičių kalbina LRT RADIJO laidos „Pasaulio puodai“ vedėjas Vytaras Radzevičius.
– Mikologija – tai mokslas apie grybus. Ar tai sunkus mokslas?
– Kaip kam. Jeigu pasirenki kryptį, kuri jums įdomi, nėra sunku nei išmokti lotyniškus pavadinimus, nei vaikščioti po mišką. Galbūt sunkiau atpažinti nežinomus grybus, ypač kai jie nuotraukose nepanašūs į save. Tenka ieškoti mikroskopinių požymių, kad galėtum atpažinti.
Grybų yra visada. Kai einame į mišką per sausrą ar po liūties, po mūsų kojomis kažkur dirvožemyje yra grybienos. Jei grybai išnyktų, mes iš karto pastebėtume.
– Kada susižavėjote grybais?
– Pirmoji gyvenime „perskaityta“ knyga buvo „Lietuvos grybai“. Po mano skaitymo iš jos liko tik atskiri lapai, pažymėti spalvotais pieštukais, bet iki šiandien dar paveiksliukai akyse stovi. Man grybai kėlė nuostabą: kodėl po nakties užauga kupstas grybų, bandai juos persodinti į daržą ir jie neprigyja – kodėl? Kodėl augalai prigyja, o su žemėmis perkeltas grybas neišauga? Paslaptį sužinojau tik baigęs studijas, pradėjęs dirbti mikologijos srityje.
– Sakote, kad grybai judėti negali, bet prieš kelerius metus teko vartyti „Lietuvos atlasą“ ir ten buvo grybų migracijos žemėlapis. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad ten, kur grybų nebuvo, jų gali atsirasti. Labai geras pavyzdys – naujasis baravykas, balsevičiukas arba raudonasis auksabaravykis. Jis išplito po visą Lietuvą iš vieno taško – Kuršių Nerijos. Iš pradžių jis atsirado ten (gal koks žemės žiupsnelis su sporomis atplaukė su laivais), dešimtmetį ar kitą augo tik ten, kol aklimatizavosi. Po to pradėjo „vaikščioti“ į visas puses.
– Pastaraisiais metais Dzūkijoje viskas buvo išdžiūvę, sausa, sumažėję grybų, tačiau staiga jų atsirado Žemaitijoje.
– Tai nereiškia, kad Dzūkijoje grybai išnyko. Grybų yra visada. Kai einame į mišką per sausrą ar po liūties, po mūsų kojomis kažkur dirvožemyje yra grybienos, kuri susijusi su medžių šaknimis. Jei grybai išnyktų, mes iš karto pastebėtume. Pirmiausia miškininkai pradėtų skambinti pavojaus varpais: džiūtų medžių spygliai, kristų lapai... Kenkėjų nebūtų, o kažkas vyktų. Jie nemiega, jie nežūva – jie tiesiog nedera.
Reikia atsiminti vieną dalyką: jeigu grybavote pušyne, vadinasi, grybus reikia versti po pušimi, jeigu ąžuolyne – po ąžuolu, jei eglyne – po egle. Tad sodyboje ar kieme turi augti tas pats medis.
– Prisirenkame grybų, juos nuvalome ir lieka grybienos. Ar galima tą grybieną suversti netoli namų? Ar užaugs grybai?
– Galima, tokių atvejų Lietuvoje žinoma gana nemažai. Svarbiausia – kepurėlė ar jos dalys. Ant jų būna prikibę sporų. Galima naudoti ir sukirmijusius grybus, kurių jau nevalgysite. Tačiau reikia atsiminti vieną dalyką: jeigu grybavote pušyne, vadinasi, grybus reikia versti po pušimi, jeigu ąžuolyne – po ąžuolu, jei eglyne – po egle.
Tad sodyboje ar kieme turi augti tas pats medis. Grybus reikėtų išbarstyti truputį toliau nuo šaknų. Galima pasidaryti tirpalą: į kibirą sutrupinti grybus, įpilti vandens ir visu tuo palaistyti. Galima kastuvu kilstelėti velėną, kad jie iškart patektų arčiau šaknų. Tikimybė, kad kažkada išaugs grybų, yra gana didelė. Žinau, kad yra skeptikų, bet reikėtų pabandyti – tai faktas ir jo nepaneigsi.
– Yra lietuvių liaudies posakis: auga kaip grybai po lietaus. Per kiek gi laiko iš tikrųjų grybai užauga? Juk nėra taip, kad per vieną naktį?
– Mums dažnai atrodo: einame keliuku, vakar baravykų nebuvo, o šiandien jau matosi. Iš tiesų baravyko vidutinis augimo greitis – 1 centimetras per parą tiek į plotį, tiek į aukštį. Akivaizdu, kad jis iki 5 centimetrų per naktį užaugti negali, baravykas mėsingas, ne oro balionas, kurį pripučiame. Grybų rekordų rekordininkė – paprastoji poniabudė. Ji per minutę užauga 5 milimetrus. Tik stebėti ją nemalonu, nes pradėjusi augti ji ima labai dvokti.
Visas pokalbis – rugsėjo 23 d. laidos „Pasaulio puodai“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
