Eidamas 66-uosius metus, trečiadienį mirė poetas, eseistas, kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Aidas Marčėnas. Anot literatūros kritikės Viktorijos Daujotytės, Lietuvos kultūra neteko vieno svarbiausių šių laikų lietuvių lyrikos kūrėjų.
„Praradome žymiausią šių dienų lietuvių lyriką“
„Prisiminti dar negaliu. Tebematau gyvą, tebejaučiu, tebeskaitau. Galvodama apie moksleivių dainų šventę, supratau, kad Aidas Marčėnas laiku ištarė mūsų pagrindinį poetinį burtažodį: „leliumai, leliumoj“. Ir moksleiviai jį pakartojo. Praradome žymiausią šių dienų lietuvių lyriką. Jeigu ir rizikuoju, tai būtent taip galvoju.
Poetą, kuris parašė ir vieną eilutę, niekuo nesulyginamą, ir geriausius lietuvių lyrikos sonetus, ciklus, kuris kalbėjo kaip lyrikas iš savo jausenos ir kalbėjo kaip modernus lietuvių poetas visa lietuvių kalbos apimtimi“, – LRT RADIJUJE kalbėjo rašytoja.
Kalbėdama apie A. Marčėno kūrybos kelią, literatūros kritikė išskyrė pirmąją jo knygą „Šulinys“, išleistą 1988 metais – sudėtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu. Ji šią knygą pavadino vertikalės ieškojimo ir brėžimo kūriniu – keliu į gylį, kuriuo poetas ėjo visą gyvenimą.
Tebematau gyvą, tebejaučiu, tebeskaitau.
V. Daujotytė
„Tuo keliu jis ir ėjo, klysdamas, kas yra beveik privaloma tokio talento kūrėjui, ieškodamas ir teigdamas teisybę, ir gindamas poetus, kurie tos teisybės taip pat ieškojo ir klysdami, ir sunkiai kentėdami“, – kalbėjo V. Daujotytė.
Anot kritikės, A. Marčėno kūryba žymi svarbų lietuvių poezijos modernėjimo kelią, o eilėraščiuose susitiko skirtingi poliai – nuo sudėtingų prasmių paieškų, struktūrų ir numeracijų iki labai paprasto, tiesaus džiaugsmo viena tobula eilute.
„Aš išskirčiau jo žmogiškąjį turiningumą, žmogiškąjį potencialą suprasti, bandyti paaiškinti. Man atrodo, kad šita jo žymė yra ryškiai įbrėžta“, – sako ji.
V. Daujotytė mano, kad ypatingą reikšmę gali įgyti viena iš paskutinių viešai skelbtų Aido Marčėno eilučių, išspausdintų šių metų „Poezijos pavasaryje“: „Vienas kaip pasaulis ir pasaulis kaip vienas balsas“.
„Galbūt šitos eilutės, kurias dar turėčiau atsiversti ir apmąstyti, ir liks jo paskutinėmis ištartomis eilutėmis“, – sako literatūros kritikė.
Aš išskirčiau jo žmogiškąjį potencialą suprasti, bandyti paaiškinti. Man atrodo, kad šita jo žymė yra ryškiai įbrėžta.
V. Daujotytė
Apie A. Marčėną
A. Marčėnas gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune. Nuo 1964 metų gyveno Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.
Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius A. Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi, taip pat sudarė poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“.
Nuo 1993 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Savo kūryba ir literatūros kritikos darbais paliko ryškų pėdsaką šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Jo tekstai išsiskyrė intelektualumu, menine precizika, pagarba lietuvių literatūros tradicijai ir nuolatiniu dialogu su klasika bei dabartimi.
A. Marčėno kūryba buvo įvertinta svarbiausiais Lietuvos literatūros apdovanojimais. Jis pelnė prizą už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache (1987), Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus (1989), Julijono Lindės-Dobilo (1999), Jotvingių (2008), Jono Aisčio (2013), Lietuvos rašytojų sąjungos (2014) ir Salomėjos Nėries (2024) literatūrines premijas, 1994 metais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2005 metais jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose.
