„Jei esi poetas, tai ne tu renkiesi. Tave renkasi. Neturi labai daug galių atsisakyti. Toks jau yra poezijos pasirinkimas“, – 2020 metais, pasitikdamas 60-ąjį gimtadienį, interviu LRT sakė žinomas poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas. Jis anapilin iškeliavo trečiadienį, eidamas 66-uosius metus.
Kviečiame skaityti vieną paskutiniųjų interviu su A. Marčėnu 2020 metų LRT KLASIKOS laidoje „Pirmas sakinys“.
Klaida kaip poezijos centras
Paklaustas, ar nebuvo kada nors pagalvojęs, kad pasirinkti poeto kelią buvo klaida, A. Marčėnas tikino, jog tai poezija pasirinko jį.
„Jei esi poetas, tai ne tu renkiesi. Tave renkasi. Neturi labai daug galių atsisakyti. Toks jau yra poezijos pasirinkimas“, – kalbėjo jis.
Pasakodamas apie savo eilėraštį „Klaida“ (rinkinys „Šulinys“, 1988), poetas pripažino, kad jame metaforiškai kalba apie viso gyvenimo kelią.
neatitaisoma mano klaida
prieš penkiolika metų žaidžiant slėpynių
įsilipt į klevą mokyklos kieme
atsisėst ant šakos ir žiūrėt kaip
neranda manęs neatitaisoma
neatitaisoma klaida neišsiduot kai visi
užmiršę mane išsiskirsto
nes prieš dešimtį metų tą klevą nukirto
supjaustė ir išvežė
o aš vis dar
slepiuosi jame
„Taip jau išėjo, kad slapstymosi motyvas labai svarbus mano gyvenime. O apie klaidą... Mano supratimu, visų gerų, tikrų poetų poezijos centras – kažkokia klaida. Kito poeto kūryboje tai būtų neįmanoma. O poetas, turintis savo klaidą, ant jos joja ir išjoja link poetinių aukštumų“, – dalijosi A. Marčėnas.
Išsigelbėjimo eilėraščiai
A. Marčėnas jaunystėje išbandė įvairius darbus: buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode. Prisimindamas tuos laikus, pašnekovas tvirtino, kad jį gelbėjo poezija. Kaip pavyzdį jis pateikė „Užupio eilėraštį“ (rinkinys „Angelas“, 1991).
„Šis eilėraštis iš laiko, kai gyvenau Pilies g. 42. Jei kada nors kils noras kabinti atminimo lentą, kabinkite ant to namo. Ten turėjau namus. Kitur visąlaik buvau tarsi svečias“, – pasakojo poetas.
„Poezija visąlaik gelbėjo mane. „Užupio eilėraštis“ – vienas išsigelbėjimo eilėraščių. Tiesa, jis man nebuvo labai svarbus. Man skaitytojai parodė jį kaip svarbų. Nuo to laiko jis ir man tapo svarbus“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie savo poetus-sekėjus, A. Marčėnas tikino, kad jie labiau džiugina, nei erzina.
„Perskaičiusi mano pirmą publikaciją, Violeta Jonynienė pakraupo: „Tokio Jonyno mėgdžiotojo dar nesu mačiusi!“ Visiems tai gresia. Buvo laikai, kai pats sukausi apie kokią nors didelę žvaigždę. Kitas dalykas, ar turi potencijos išsiveržti iš gravitacijos lauko, ar ne. Kūrybos pradžioje sekti kokiu nors autoritetu nėra labai blogai. Svarbiausia paskui turėti energijos išsiveržti. Tas sekimas yra mokykla“, – šypsojosi pašnekovas.
Portalas LRT.lt primena, kad A. Marčėnas gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune. Nuo 1964 metų gyveno Vilniuje. Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.
Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba publikuota festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į užsienio kalbas.
Šis eilėraštis iš laiko, kai gyvenau Pilies g. 42. Jei kada nors kils noras kabinti atminimo lentą, kabinkite ant to namo.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius A. Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi. Taip pat sudarė poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“. A. Marčėno kūryba įvertinta svarbiausiais Lietuvos literatūros apdovanojimais.
Taip pat skaitykite
Viso pokalbio klausykite LRT KLASIKOS laidos „Pirmas sakinys“ įraše:
Parengė Daiva Gabrilavičiūtė.
