Liepos 1 d. vienoje svarbiausių Romos istorinių erdvių – Šv. Angelo pilyje – atverta paroda iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) rinkinių „Ugnis virš Tibro: Roma Kanuto Rusecko akimis“, pristatanti 19 a. Lietuvos dailininko kūrybinį ryšį su Amžinuoju miestu, rašoma LNDM pranešime žiniasklaidai.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad LNDM bendradarbiavimas su Italijos muziejais įgauna vis tvirtesnį pagreitį ir virsta reikšmingais tarptautiniais projektais. <...> Tikiu, kad šis projektas – tik pirmasis iš daugelio bendrų LNDM ir Italijos muziejų darbų, kurie dar labiau stiprins mūsų šalių kultūrinius ryšius ir atvers naujų galimybių tarptautiniam bendradarbiavimui“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„K. Ruseckas yra vienas svarbiausių Lietuvos dailininkų, ne tik kūręs savitu, lengvai atpažįstamu stiliumi, bet ir gebėjęs per dailę formuoti visos šalies, tautos tapatybę, teptuko mostais nelyginant kvėptelėjimais įpūsdavęs taip reikalingos laisvės pojūtį. Laimingai susiklosčius aplinkybėms, jis kartu tapo ir dar viena gija, jungusia Lietuvą su Vakarų Europa. Žinoma, Italijai tai buvo vienas iš šimtų tūkstančių kūrėjų, atvykusių kvėpuoti karštu Romos oru ir ieškojusių čia mūzų užtarimo.
Tačiau pačiam dailininkui Italija buvo vienintelė ir nepakartojama, pati svarbiausia jo gyvenimo patirtis. Ir ne tik dėl grynai profesinių patirčių, bet ir dėl asmeninių – juk būtent čia pasaulį išvydo beveik visi dailininko ir jo labai mylėtos moters vaikai. Tad nekeista, kad didžiausia Kanuto svajonė buvo sugrįžti į Amžinąjį miestą.
Deja, jis pats jos išpildyti nesuspėjo. Būtent todėl ši mažutė paroda mums turi ypatingą reikšmę. Taip tarsi atiduodame skolą tam, kuris mums padovanojo visą savo talentą“, – džiaugiasi LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė ir viena parodos kuratorių dr. Aistė Bimbirytė.
Romos fejerverkai, nutvieskę Rusecko kūrybinį kelią
K. Ruseckas – vienas žymiausių 19 a. Lietuvos dailininkų ir romantizmo tapybos atstovų – gimė 1800 m. Stebėkiuose, Panevėžio apskrityje. Baigęs studijas Vilniaus universitete, slapta vedė Antaniną Červinskytę ir išvyko tobulintis į Paryžių, o netrukus persikėlė į Romą, kuri beveik dešimtmečiui tapo jo namais. Čia gimė keturi jo vaikai, o pats dailininkas gyveno visai netoli Šv. Angelo pilies, kurioje šiandien eksponuojami jo darbai.
Romos architektūra, istoriniai paminklai ir miesto atmosfera tapo neišsenkančiu įkvėpimo šaltiniu: menininkas ne kartą tapė Koliziejų, Šv. Angelo pilį ir kitus Amžinojo miesto vaizdus, meistriškai perteikdamas šviesos, erdvės ir laiko pėdsakų kaitą. Jo eskizų knygose užfiksuoti kone visi svarbiausi Romos architektūros paminklai.
K. Rusecko dėmesį traukė ne tik Romos architektūra, bet ir įspūdingi miesto reginiai. Vieną jų parodoje įkūnija nedidelis etiudas, kuriame dailininkas įamžino tradicinį šventinį fejerverką virš Šv. Angelo pilies. Šis įspūdingas pirotechnikos spektaklis La Girandola di Castel Sant'Angelo, nuo Renesanso laikų rengtas šventųjų Petro ir Pauliaus garbei, buvo vienas garsiausių Romos vasaros įvykių, žavėjęs tiek keliautojus, tiek kūrėjus.
Jį aprašė Johannas Wolfgangas Goethe, tapė ne vienas 18–19 a. dailininkas, tarp jų Josephas Wrightas iš Derbio, Ippolito Caffi, Francesco Panini ir Jakobas Philippas Hackertas. Žvelgdamas nuo Tibro krantinės, K. Ruseckas paveiksle priartina Šv. Angelo pilį prie žiūrovo, todėl virš jos besiveržiantys ugnies fontanai atrodo tokie tikroviški, kad, regis, galima ne tik matyti naktinį reginį, bet ir girdėti fejerverkų griausmą.
Italijoje rasta užuovėja ir kūrybinis polėkis
Tuo metu Italija buvo tapusi vienu svarbiausių politinių ir kultūrinių prieglobsčių iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos pasitraukusiems žmonėms. Romoje K. Ruseckas ne tik kūrė, bet ir tapo vienu čia gyvenusių lietuvių bei lenkų dailininkų būrelio steigėjų. Romoje jis nestokojo nei tautiečių draugijos, nei kūrybinės bendruomenės – paties dailininko žodžiais, „dailininkų buvo tiek daug, jog atrodė, kad visi Romos gyventojai – dailininkai“.
Grįžęs į Vilnių po 1830–1831 m. sukilimo, K. Ruseckas tapo pirmuoju daugelio jaunesnės kartos Lietuvos dailininkų mokytoju, tapė portretus, peizažus, altorinius paveikslus bažnyčioms ir italų meistrų kopijas. Labiausiai išgarsėjo buitinio žanro kompozicijomis, kuriose vaizdavo lietuvių tautos papročius ir tradicijas. Didžiulio pasisekimo sulaukusios K. Rusecko drobės, tokios kaip „Pjovėja“, „Lietuvaitė su verbomis“, simbolizavo Rusijos imperijos okupuotos ir caro valdžios prispaustos, bet nepalaužtos Lietuvos dvasią.
Tėvo pėdomis sekė ir sūnus Boleslovas Ruseckas. Užaugęs jis kelerius metus praleido gimtojoje Romoje, kūrė savarankiškus darbus, lygiai kaip ir tėvas kopijavo senuosius meistrus ir kaupė meno kolekciją. Tėvo ir sūnaus surinktos vertybės, kurių reikšmingą dalį sudarė itališki paveikslai, vėliau buvo padovanotos Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
Ši kolekcija dabar sudaro vieną seniausių ir vertingiausių LNDM rinkinių dalių. Po beveik dviejų šimtmečių keli LNDM saugomi K. Rusecko kūriniai sugrįžo į Romą – Šv. Angelo pilyje juos galima pamatyti iki lapkričio 22 dienos.
Paroda „Ugnis virš Tibro: Roma Kanuto Rusecko akimis“ yra programos „Lietuvos kultūra Italijoje 2025–2026“ dalis. Programą įgyvendina Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje.
Organizatoriai: Panteonas ir Šv. Angelo pilis – Romos miesto nacionalinių muziejų direkcija, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Kuratoriai ir koordinatoriai: dr. A. Gelūnas, dr. A. Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Laima Sazonova, Evaldas Stankevičius, Dalia Tarandaitė, dr. Joana Vitkutė. Restauratorė Lina Jurnienė. Parodų įrengimo technikas Norbertas Hincas. Redaktorė Ilona Čiužauskaitė. Vertėja dr. Raminta Bumbulytė. Partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje, kt.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
