Prieš 120 metų Lietuvoje, Prienų rajone, įkurtas pirmasis Skriaudžių kanklių ansamblis. Šiai sukakčiai paminėti 2026-ieji paskelbti Kanklių metais.
Pirmąsias kankles meistras Jonas Bugailiškis pagamino prieš keturis dešimtmečius. Iki šiol jų padarė daugiau kaip tūkstantį.
„Kadangi šita stygelė yra per ilga, mes ją truputį nukerpam“, – teigia kanklių meistras J. Bugailiškis.
Kankles meistras gamina iš klevo, uosio, eglės, juodalksnio. Nuo medžio rūšies priklauso kanklių skambesys, todėl jų gamyba prasideda gerokai anksčiau nei dirbtuvėse – renkantis medį.
„Esminis dalykas – atkreipti dėmesį reikia, kad rievės būtų kuo siauresnės. Ir jeigu tai eglė, kad augusi būtų kuo lėčiau, kuo lėčiau auga, tuo siauresnės rievės. Kodėl to reikia? Dėl skambesio, todėl, kad tai susidaro visas procesas, jau chemija, fizika, sakai ir taip toliau formuojasi, reiškia, ir tas medis įgauna tam tikrą akustiką“, – kalba pašnekovas.
Meistras sako, kanklėms pagaminti reikia ne tik gero nusiteikimo, bet ir išmanymo, tai labai individualus muzikos instrumentas, tad svarbu, ir kas mokys juo groti.
„Jeigu jis neturi supratimo, aš klausiu, kas jus mokys, tada ateina su mokytoju, reiškia, todėl, nes kiekvienas mokytojas šiek tiek skirtingai moko“, – teigia jis.
Kanklių gaminimo patirtimi meistras dalijasi su sūnumi Domantu. Šis pirmiausia išmoko kanklėmis groti, o vėliau, imdamas pavyzdį iš tėvo, ir gaminti.
„O, duok ir man pabandyti tą kaltą pridėti ir pažiūrėti, kaip ten viskas vyksta, o vyksta labai piktai, o atrodo, žiūri į tėtį – viskas taip paprasta“, – sako pameistrys Domantas Bugailiškis.
Domantas sako, iki šiol visas kankles padarė padedamas tėvo, tad save vadina jo pameistriu ir ketina šią veiklą tęsti.
„Matau tą viziją. Ir tos pačios dirbtuvės, kurios yra čia, norėsiu, kad tai būtų vieta, kurioje vyksta edukacijos, mokymai ir yra puoselėjama šita kanklių kultūra ir apskritai liaudies kultūra“, – kalba pašnekovas.
Etninės kultūros globos tarybai 2026-uosius paskelbus kanklių metais, jie bus minimi visoje Lietuvoje ir svetur gyvenančių lietuvių bendruomenėse. Organizatoriai sako siekiantys išryškinti tradicinių kanklių, turinčių nuo 5 iki 12 stygų, reikšmę.
„Lietuviams buvo tikrai kanklės kaip tapatybės ženklas ir ta didžiulė įvairovė, tą norisi paskleisti ir paskatinti atsigręžimą labiau į autentiką“, – komentuoja Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje įkurtas prieš 120 metų, jis gyvas iki šiol. Kiek tiksliai kanklių ansamblių šiuo metu yra šalyje – nežinoma, tačiau beveik kiekviename folkloro ansamblyje yra bent vienas kanklininkas, sako etnomuzikologai.
„Buriasi įvairūs kanklininkų ratai, ir čia jaunimas labai įsitraukia, norėjosi tą labiau paskleisti ir prestižą kanklių, panašiai kaip tarpukario Lietuvoje iškelti į viršų“, – kalba pašnekovė.
Kanklių metus lydės šeši pagrindiniai koncertai Vilniuje, Kaune ir veiveriuose. Baigiamasis koncertas metų pabaigoje nuskambės Kauno tautinės kultūros centre.
