Kultūros bendruomenei piktinantis, kad kultūros ministru paskirtas „aušrietis“ Ignotas Adomavičius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas tikina, kad situacija „vienokiu ar kitokiu būdu išsispręs“. Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė teigia, kad šiuo metu sprendžiamas Lietuvos valstybės likimas.
K. Sabaliauskaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ komentuoja susidariusią situaciją.
„Matau, kad, deja, žiniasklaida ir valdantieji, prezidentūra bando pateikti, kad tai yra neva kažkokios įsižeidusios bendruomenės emocijos protestas, kad gavo kažkokį ne tokį ministrą, kvailą, kuris nepatinka. Noriu pasakyti, kad mes turime kalbėti apie tai, kad ne apie bendruomenę, bet apie kultūrą kaip apie esminį Lietuvos valstybės sektorių, be kurio Lietuva yra tik žemės plotas, tik teritorija. Ten gali statyti kokius tik nori energetinius kompleksus, gali tiesti kokius nori vamzdžius, gali auginti kokias nori javų kultūras. Bet tu iš esmės ją galėsi apgyvendinti buriatais, rusais – bet kokia tautele“, – sako ji.
Pasak rašytojos, „be kultūros, Lietuva yra tik žemės plotas“.
„Sukilo visa kultūra, kai yra atiduotas partijos vadovavimas Kultūros ministerijai, kurios partija yra iš esmės antivalstybinė, prorusiška, antisemitinė. Jau girdėjome Hitlerio tipo grasinimus susidoroti iš tribūnos. Tai yra natūralu, kad mes sukilsime. Čia sprendžiamas Lietuvos valstybės likimas“, – teigia rašytoja.
K. Sabaliauskaitės teigimu, didelė kaltė krenta ant valdančiųjų.

„Pirmiausia, kad Lietuvos rinkėjai rinkimų metu jiems atidavė demokratiškai, konstituciškai mandatą partijai, kurios lyderė buvo Vilija Blinkevičiūtė ir partijai, kuri turėjo geležinę taisyklę, geležinį pažadą savo rinkėjams neiti į koaliciją su „Nemuno aušra“. Kas dabar yra – jau yra visai kita partijos lyderė premjerė, antrą kartą yra padarytas nusikaltimas, nueita į koaliciją su antivalstybine partija „Nemuno aušra“, tai pat su [Waldemaro] Tomaszewskio partija. Atsiminkime, kad tai yra prokremlinis žmogus, kuris švaistosi su Georgijaus juostele. Reikia kalbėti apie tai, kad valdantieji iš esmės išankstinių rinkimų būdu mes turime reikalauti, kad pasitikrintų su rinkėjais, ar jie tebeturi tą mandatą, kuris buvo duotas iš esmės visai kitai partijai su visai kitais pažadais negu tai, kurią turime šiandien“, – sako ji.
Rašytoja nagrinėja, kad gali būti ultraradikalių, antivalstybinių partijų, kurios gauna rinkėjų balsus ir tokiu būdu gauna mandatus Seime.
„Tačiau mes kalbame, kad šita partija buvo įgalinta atsidurti Vyriausybėje. Kad šitai antivalstybinei partijai buvo atidarytos durys atsidurti į Vyriausybę. Ji galėjo likti marginaline su savo balsais Seime, bet be ministerijų. Reikia reikalauti atsakomybės iš tų žmonių, kurie atidarė jai vartus į Vyriausybę“, – tvirtina K. Sabaliauskaitė.
Anot jos, šioje situacijoje kalčiausia čia yra premjerė ir socialdemokratų partija.

„Prezidentas taip pat prie to prisidėjo, nes labai dažnai dėl smulkmenų mėgsta pademonstruoti savo tokį onorą, o ten, kur jo iš tikrųjų reikia, jo kaip tik ir neparodo, paaukoja. Dabar jis pjauna derlių, kurį pats pasėjo šitaip elgdamasis su kultūra. Ponas Jansonas šiandien per pranešimą Eltai sakė, kad kultūros žmonės streikuodami ir nebendradarbiaudami su valstybės centru taip nuskriaus vaikučius. Noriu pasakyti ponui Jansonui, kad mes šitai darome, visų pirma, nes mes norime, kad mūsų vaikai laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, o ne virtusioje Sakartvelu, Slovakija, [Viktoro] Orbano Vengrija ar kažkokia marionetine valstybe, į kurią prasismelkia rusų įtaka. O rusiškas kalkes ir rusiškus veikimo metodus, mes matome, tai yra paruoštukai, ką kalbėjo kultūros ministras, tai, ką kalba [Remigijus] Žemaitaitis. Tas visas priešinimas, neva įsivaizduojamo elito, miesto-kaimo, beje, dar ateinantis nuo valstiečių žaliųjų laikų, kurie tam tikru laiku irgi turėjo tam tikrų ryšių su Rusijos partija“, – teigia K. Sabaliauskaitė.
Pašnekovės teigimu, tai yra informacinio karo ir valstybės skaldymo metodai.
„Iš esmės tai ta pati kalkė, kuri veikia nuo stalinizmo, bolševizmo laikų. Naudojami visi tie patys tropai. Kaip gali būti Lietuvoje susipriešinęs kaimas ir miestas? Kokios dvi Lietuvos? Lietuva yra tokia maža, kad visi vieni kitus pažįsta, – arba turi giminių provincijoje, arba kaime. Jeigu kalbame apie kultūrą, tai kultūros srityje nėra jokio susiskaldymo, mes vieni pas kitus važiuojame, vieni kitiems padedame. Eina piktybinė propaganda ir valstybinis visuomenės skaldymas“, – sako K. Sabaliauskaitė.

Prezidento globos jau atsisakė festivalis „Scanorama“ ir Vilniaus knygų mugė, vizualinių eksperimentų teatras „Kosmos Theatre“ taip pat informavo stabdantis bendradarbiavimą su Prezidento kanceliarija. Kai kurie kultūrininkai atsisakė savo pareigų valstybės institucijose.







