Vis daugiau kultūros atstovų protestuoja dėl sprendimo kultūros ministro postą patikėti partijai „Nemuno aušra“ ir paskirti Ignotą Adomavičių. Penktadienį vykusioje kultūros bendruomenės asamblėjoje apsvarstytas tolesnis protesto veiksmų planas – spalio 5 d. siūloma surengti įspėjamąjį streiką.
Apie tai „Dienos temoje“ – teatro režisierius Jonas Tertelis ir žurnalistė, redaktorė, buvusi kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūtė. Į laidą buvo kviestas ir kultūros ministras I. Adomavičius, laidoje taip pat atsisakė dalyvauti premjerės patarėjas kultūrai.
– Ką tik atskubėjote iš kultūros bendruomenės asamblėjos ir kalbate apie įspėjamąjį streiką spalio 5 d. Kaip šis streikas galėtų atrodyti?
J. Tertelis: Mes turime labai įvairių formų, kaip tai galvojame daryti. Dar vis sprendžiame, strateguojame dalykus, bet mums svarbiausia kviesti visus spalio 5 d. Pasiruošti turime 10 dienų, rasti savitą formą, kaip išreikšti savo poziciją šiuo klausimu, kad mes nenorime Kultūros ministerijoje partijos „Nemuno aušra“ jokia forma.
– Pasirinkta įdomi data, spalio 5 d. – Tarptautinė mokytojų diena, bet turbūt ją pasirinkote ne dėl to, o dėl to, kad tą dieną Italijoje turėtų prasidėti Lietuvos kultūros sezonas, kultūros programos atidarymas ir ten turėtų dalyvauti ir mūsų, ir Italijos prezidentai, ir turėtų būti grojamas M. K. Čiurlionis, kurį atliks Čiurlionio proanūkis ponas Zubovas. Ar tai yra žinutė, kad šis renginys gali neįvykti?
J. Tertelis: Manau, žiūrėsime. Streikas yra toks įvairus dalykas. Man atrodo, kad renginys greičiausiai vyks. Klausimas, kaip.
– Gali būti, tarkime, protestuojama, būti kokie nors pareiškimai?
J. Tartelis: Taip.
– Ponia Michnevičiūte, kaip iš viso priėjome iki šios situacijos? Sakyčiau, beprecedentė, nėra tiek kultūros žmonės aktyviai reagavę, dabar kalba ir apie įspėjamąjį streiką, girdėjome daugybę atsiribojimų nuo prezidento, globos atsisakymo, pasakymo, kad nelaukia nei Knygų mugėje, nei kituose renginiuose.
G. Michnevičiūtė: Aš manau, kad mes esame priėję labai pavojingą ribą. Kultūros laukas, visas sektorius reaguoja, taip pat ir žiniasklaida, nes žiniasklaida taip pat yra kultūros dalis. Žmonės, visas mūsų laukas reaguoja dėl to, kad tai yra pavojus. Tai yra pavojaus signalas. Tai yra pavojaus signalas mūsų nepriklausomybei, nes mes, visas protestas, kuris vyksta, yra prieš „Nemuno aušros“ buvimą Kultūros ministerijoje, <...> jie formuoja ir visą Visuomenės informavimo įstatymą. Mums labai svarbu, kad vis dėlto būtų išlaikyta žodžio ir kūrybos laisvė, ir mes tame matome pavojų. O priėjome todėl, kad tai vis dėlto yra visiškai ne kultūros sektoriaus ir ne žiniasklaidos sprendimai, tai yra politiniai sprendimai, atvedę į tokią situaciją. Mes tiesiog neturime kitos išeities, tik išsakyti savo nuomonę tokiais protestais, į kuriuos, deja, neatsižvelgta.
– Galbūt jau matėte, kad ministras Adomavičius įsidėjo į feisbuką nuotrauką, kur jis jau naujajame kabinete, ir atsiprašė kultūros bendruomenės. Sako, „prikalbėjau ne to, ko reikėjo tos garsiosios spaudos konferencijos prezidentūroje metu“. Jis kviečia į dialogą. Ar jūs kalbėsitės su ministru?
J. Tertelis: Jis turi teisę atsiprašyti, turi teisę mus kviesti, mes reaguosime taip, kaip reaguosime, bet mūsų kertinė pozicija yra ta, jog mes nesutinkame jokia forma su „Nemuno aušra“ Kultūros ministerijoje. Apskritai sieksime „Nemuno aušrą“ atsieti nuo kultūros, kurią mes kuriame, ir nuo meno, ir tuos, kurie šį dalyką legitimizuoja. Mums tai yra svarbus dalykas, čia yra aiški mūsų pozicija. Net nežinau, kur čia ir kam dar kyla klausimų.
– Akivaizdu, kad kyla. Ponas Žemaitaitis šiandien reagavo į tai, kad kai kurie kultūros ekspertai pasitraukė iš darbo grupių ministerijoje, iš įvairių tarybų. Sakė, jog nieko tokio, „yra eilė norinčių“, susodins kitus žmones.
G. Michnevičiūtė: Būtent asamblėjoje drauge su visu kultūros lauku ir netgi žmonėmis iš kitų sričių, kurie dalyvavo (tai buvo tikrai nuostabu, nes dar daugiau įvairių sektorių jungiasi prie šitos protesto akcijos), labai prašome ir labai norime, kad žmonės nesitrauktų iš savo postų – kaip tik reikia dirbti ir neužleisti jokių pozicijų. Nes mes žinome, kuo tai gali baigtis: yra Slovakijos, yra Sakartvelo, yra Vengrijos pavyzdžiai. Tai, kas gali grėsti ir mūsų mažai šaliai, mums nepatinka. Bet mūsų šalyje, nors žmonių mažai, esame labai stiprūs ir pozicija yra stipri.
J. Tertelis: Kitas dalykas, labai kviečiame vieniems kitus palaikyti nepaisant to, kas kokį sprendimą bendruomenėje priimtų, nes yra skirtingų spaudimo formų. Mes jau girdime ir regionuose, ir panašiai, mes gauname labai daug palaikymo iš regionų. Ką tik gavau vieną žinutę iš Šiaulių rajono. Yra daug žmonių visoje Lietuvoje, kurie apie tai kalba, jiems nėra vienodai. Jau kalba ne tik kultūros laukas. Kviečiame prisijungti visus piliečius, kurie nesutinka su šiuo dalyku ir kurie palaiko peticiją. Tarp kitko, peticiją irgi galima toliau pasirašyti, galima toliau rinktis parašus.
G. Michnevičiūtė: Peticijai dar visą mėnesį bus renkami parašai.
– Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį jus kviečia pokalbio. Ką tokio turėtų pasakyti, kad atsitrauktumėte nuo savo sumanymo, kad sakytumėte, jog neprotestuosite, nebus įspėjamojo streiko?
J. Tertelis: Visų pirma, mes norėtume, jeigu kviečiasi, sulaukti viešo pakvietimo.
– Nes oficialaus negavote?
J. Tertelis: Oficialaus pakvietimo negavome.
– Žiniasklaidoje yra paskelbta.
J. Tertelis: Kitas dalykas, mes pasižiūrėsime, ką jis mums gali pasiūlyti. Bet mūsų pozicija yra labai aiški – mes nebeturime kur trauktis. Ministrė pirmininkė sako „duokime šansą“ – mes davėme šansą šitai koalicijai, daugumai ne vieną kartą. Čia yra paskutinis taškas, mes nebeturime kur ir kaip eiti.
– Ir premjerė, ir prezidentas akcentuoja stabilumą valstybėje, kad tai yra tam tikra kultūros bendruomenės auka, kad valstybėje būtų suformuota Vyriausybė, nelengvi laikai ir kad, kaip sakant, galėtume žengti į priekį.
G. Michnevičiūtė: Bet jie prieš tai sau žaidė politinius žaidimus, įvarė visą kultūros lauką į tam tikrą situaciją, kurioje jie nesijaučia saugūs. Ir mes matome tuos pavojus, ir apie tai reikia kalbėti. Aš žinau, kad kai kurie žmonės yra įsibaiminę, nes jau kai kurios valstybinės institucijos patiria spaudimą. Mes tiksliai nežinome, iš kur ir kaip ateina, bet jie sako, kad jie patiria spaudimą.
– Spaudimą dėl išreikštos pozicijos?
G. Michnevičiūtė: Taip, dėl reiškiamos pozicijos. Žinome, kad kai kurioms bibliotekoms iš feisbuko liepia išimti šį mūsų suformuotą <...> reikalavimą ir kodėl šis protestas vyksta, kad „Nemuno aušros“ negali būti Kultūros ministerijoje. Mes nekalbame apie jokias asmenybes, mes kalbame apie tam tikrą politinę jėgą. <...> Antras dalykas, Kultūros ministerijos darbas yra matomas ir visame pasaulyje, kultūrai atstovauja aukščiausio lygio menininkai įvairiuose renginiuose. Mes žinome, į ką tai gali atvesti.
– Kuo jūs aiškinate, kad būtent „Nemuno aušrai“ atiteko Kultūros ministerija?
J. Tertelis: Mes čia galime veltis į visokias spėliones. Man atrodo, mes turime visokių variantų ir minčių, bet tai ne mūsų klausimas, tai yra jų klausimas. Mes neiname su kokia nors politine partija ar politinėmis jėgomis, mes einame kaip brandžios visuomenės piliečiai, kūrybiški, kultūringai siekiame paprasto dalyko – norime apsaugoti savo šalį nuo grėsmės, kurią mes visi žinome, kaip kitose šalyse tai vyko.
– Jūs netgi matote grėsmę demokratijai, žodžio ir kūrybos laisvei?
G. Michnevičiūtė: Be abejo, todėl, kad tie pareiškimai, kuriuos jau girdėjome iš partijos vadovo, kelia nerimą. Manau, tai turėtų kelti nerimą ir aukščiausiems mūsų vadovams. Žodis yra atsakomybė. Tu negali pasakyti žodžio ir jo nesilaikyti, nes tai, ką kalbi, yra atsakomybė.
– Kaip jūs žiūrite į prezidento aplinkos pasisakymus. Štai vakar, kai „Scanorama“ paskelbė atsisakanti prezidento globos, prezidento patarėjas kvietė „adekvačiai reaguoti“, taip pat ragino nepriimti sprendimų „karšta galva“, laidytos užuominos „kad po to netektų gailėtis dėl tokių veiksmų“. Kaip šitai supratote?
G. Michnevičiūtė: Skamba truputėli kaip grasinimas. Tai yra visiškai nepriklausomos institucijos, tai yra kultūros sklaidos institucijos, formuojančios tam tikrą požiūrį, žmonių identitetą. Viskas, ką kuria kūrėjai, yra labai svarbu, nes tai yra mūsų identitetas. Bet kurioje kūryboje gali rasti ir etnokultūrą, apie ką visąlaik kalba „Nemuno aušra“. Tai nėra niekaip atsieta, nes žmonės turi šaknis, turi išsilavinimą, turi žinių ir jie yra labai kūrybiški. Mes tikimės, kad mūsų protestas, kuris planuojamas spalio 5 d., vadinamasis įspėjamasis streikas, turės labai įvairių formų.
– Prezidentas ir premjerė kviečia leisti ponui Adomavičiui pabandyti, duoti jam šansą. Bet, kiek suprantu, šis kvietimas pabandyti neįtikina?
J. Tertelis: Kam duoti šansą? Vienas dalykas, jau mes per pastaruosius 9 mėnesius socialdemokratams davėme tiek daug šansų. Mes daug kur ėjome į kompromisus, bandėme jiems įvairiomis formomis padėti: formuojant programą, padėdami ministrams, viceministrams ir pan. Tikrai nuoširdžiai. Čia jau nebeliko šansų. Čia yra paskutinis taškas. Yra kultūros sektorius, bet masė žmonių visoje Lietuvoje į tai reaguoja. Čia jau nėra tik kultūros lauko klausimas, mes tiesiog niekaip negalime užleisti šitos teritorijos.
G. Michnevičiūtė: Mums teko tos barikados tiesiog.
J. Tertelis: Taip.
– Ponia Michnevičiūte, ar kultūros bendruomenei ir kitoms bendruomenėms, kurios jungiasi, reikia vieningumo? Kaip žinoma, būna, atsiranda mėginimų skaldyti ir kviesti reaguoti kitaip.
G. Michnevičiūtė: Žinoma, kad mes negalime atsakyti už visus žmones, kiekvienas turi savo sąžinę. Nežinome, kokie bus pasirinkimai. Bet mes labai kvietėme ir asamblėjoje, ir dabar kviečiame žmones išlikti vieningus ir palaikyti vieniems kitus, nekritikuoti tų, kurie galbūt turi kitokią nuomonę.
– Dėkoju jums už pokalbį.
