Kaip norėtumėte gyventi, kai pasensite? Kas padeda jaustis lyg namuose ir būti laimingiems vietoje, kurioje gyvenate? Šiuos klausimus 2021 m. pabaigoje ėmėsi spręsti „HOUSE“ tyrimų projektas, kurio dėmesio centre – Belgijoje gyvenantys senjorai, rašoma Architektūros fondo pranešime žiniasklaidai, jame – pokalbis su A. Petermans, kurios pranešimą gyvai bus galima nemokamai išklausyti lapkričio 26 d., 19 val, Nacionalinėje dailės galerijoje.
Lietuvoje šio projekto apžvalgą Architektūros fondo rengiamame pranešimų cikle „A Pokalbiai“, šiemet tyrinėjančiame temas apie psichikos sveikatos ir architektūros ryšius, pristatysianti architektūros tyrinėtoja Ann Petermans tikina, kad tiek būsto, tiek miesto planuotojai vis dar skiria per mažai dėmesio žmogaus savijautai, įvairiapusei gerovei.
Reikia išmokti kurti aplinką, kurioje pirmenybė teikiama laimės kūrimui, o ne pelnui, teigia ji.
– Kokia buvo jūsų doktorantūros tyrimų kryptis ir kaip tai lėmė jūsų, kaip socialinių mokslų specialistės, patirtis?
– Po politikos ir socialinių mokslų mano doktorantūros tyrimai, atlikti 2008–2012 m., buvo skirti mažmeninės prekybos dizainui ir patirties ekonomikai. Tai buvo teorinis patirties sąvokos tyrimas – kaip ji perkeliama į mažmeninės prekybos aplinką, kaip architektai ją suvokia ir kaip vartotojai ją patiria.
Mane, kaip socialinių mokslų specialistę, ypač domino kontrastingos perspektyvos. Pavyzdžiui, nagrinėjau architektų ketinimus projektuojant patyrimo erdves ir vartotojų faktinį šių erdvių suvokimą. Taip pat gilinausi į tai, kodėl mažmenininkai nusprendė investuoti į patirties elementus.
Doktorantūros studijų pabaigoje daugiau dėmesio skyriau ne tik komercinei aplinkai tirti, bet ir erdvinės patirties svarbą visuomenei, pavyzdžiui, mokyklose, muziejuose ir globos įstaigose. Šis perėjimas lėmė mano podoktorantūros darbą.
– Minėjote perėjimą nuo komercinės veiklos prie labiau socialiai orientuotų temų. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kaip įvyko esminis pokytis jūsų darbuose nuo darbo su komercinėmis temomis prie labiau socialiai orientuotų?
– Per mano daktaro disertacijos gynimą vienas mažmenininkas paklausė, kaip investicijos į erdvinę patirtį galėtų padidinti pelną. Nors suvokiau jo požiūrį, supratau, kad mano interesai slypi kitur. Man įdomu buvo ne padėti įmonėms didinti pelną, o kurti aplinką, kuri teigiamai veiktų žmonių gerovę.
Savo podoktorantūros studijose tyrinėjau, kaip patirties dizainas galėtų prisidėti prie nekomercinių erdvių, pavyzdžiui, mokyklų ir globos įstaigų, kūrimo. Daugiausia dėmesio skyriau tam, kaip ši aplinka galėtų padėti žmonėms jaustis geriau ir skatinti gerovę. Dirbdama su vyresnio amžiaus žmonėmis, siekiau įtraukti į architektūros tyrimus dažnai neišgirstus balsus ir sutelkti dėmesį į kasdienę jų patirtį įprastoje aplinkoje.
– Esate bendraautorė teksto pavadinimu „If You Are Not in Existential Crisis as a Designer Focusing on Well-Being, You Are Not Doing It Right,“ Ar galėtumėte plačiau paaiškinti pagrindinę jo mintį?
– Šis straipsnis buvo dizaino tyrimų draugijos specialiosios interesų grupės, skirtos gerai savijautai, laimei ir sveikatai susietą su dizainu, knygelės dalis. Pagrindinė mintis – raginimas dizaineriams įsitraukti į empatišką, vartotoją orientuotą dialogą.
Architektūriniame švietime dažnai pamirštame mokyti, kad dizainas iš esmės yra susijęs su žmonėmis. Pavyzdžiui, dėstydamas į žmogų orientuoto projektavimo kursus, visada klausiu studentų, ar jie turėjo kursą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama naudotojų supratimui. Daugelis jų to nėra darę, o tai išryškina tradicinio architektūros mokymo spragą.
Straipsnyje dizaineriai skatinami apmąstyti savo jautrumą ir atvirumą, pripažįstant politinius ir subjektyvius savo darbo aspektus. Kalbama apie aplinkos, kurioje pirmenybė teikiama nematerialioms vertybėms, pavyzdžiui, laimei ir gerovei, o ne grynai pelno siekiams, kūrimą.
– Jūs dirbote su įvairiais projektais – nuo mažmeninės prekybos dizaino iki paliatyvios slaugos aplinkos. Koks jausmas naršyti po tokį platų temų spektrą?
– Tai žavinga, bet taip pat reikalauja daug emocinio įsitraukimo. Baigusi doktorantūros studijas, visiškai persiorientavau į nekomercinius tyrimus, daugiausia dėmesio skirdama tokioms sritims kaip būstas ir sveikatos priežiūros aplinka.
Viena iš mano tyrimų krypčių – būsto ir gerovės, ypač vyresnio amžiaus žmonių bei migrantų asmenis, tyrimai. Kitame sraute daugiausia dėmesio skiriama sveikatos priežiūros aplinkai, pradedant gimdymo skyriais ir baigiant paliatyviosios pagalbos ir reabilitacijos centrais. Kiekvienu atveju tyrinėju, kaip architektūra veikia naudotojų gerovę, įtraukdama pacientų, slaugytojų ir net tokių nepastebėtų grupių kaip valytojos požiūrį.
– Ar atlikdami šiuos tyrimus bendradarbiaujate su kitų sričių specialistais? Kaip derinate kokybinius ir kiekybinius metodus?
– Tarpdiscipliniškumas yra labai svarbus. Pavyzdžiui, vykdydami būsto projektus bendradarbiaujame su socialinės gerontologijos grupėmis, o atlikdami sveikatos priežiūros tyrimus bendradarbiaujame su medikų ir IT specialistų grupėmis. Taip užtikrinamas visapusiškas naudotojų poreikių supratimas.
Dauguma mūsų tyrimų yra kokybiniai, daugiausia dėmesio skiriama interviu, nuotraukoms ir dizainu pagrįstoms metodikoms. Tačiau didesniuose projektuose, siekdami papildyti kokybines įžvalgas, taikome kiekybinius metodus, pavyzdžiui, apklausas. Tokia pusiausvyra leidžia mums pagrįsti savo išvadas tiek gyvenimiška patirtimi, tiek platesnėmis tendencijomis.
– Galiausiai, ar galėtumėte trumpai pristatyti savo būsimą paskaitą ir kodėl žmonės turėtų joje dalyvauti?
– Paskaitoje pristatysiu būsto projekto išvadas, tyrinėjančias, kaip vyresnio amžiaus žmonės gyvena Belgijoje ir su kokiais iššūkiais jie susiduria. Aptarsiu gerovės sąvokas, pristatysiu mūsų sukurtus būsto modelius ir paaiškinsiu, kaip įtraukiame įvairias kartas į būsto permąstymą.
Būstas turi įtakos kiekvieno iš mūsų ateičiai, todėl tikiuosi, kad šios įžvalgos paskatins prasmingas diskusijas apie aplinkos, kuri iš tiesų palaiko gerą savijautą, kūrimą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
