Telšiuose surengta jubiliejinė 40-oji medalių kūrėjų stovykla ir pristatyta medalių paroda. Joje ir jaunosios kartos menininkės Neringos Kalvaitytės darbai.
Iš Šiaulių rajono kilusią N. Kalvaitytę į Telšius atviliojo metalo meno ir juvelyrikos studijos. Dabar jaunoji menininkė čia tęsia taikomojo meno magistro studijas. Tad Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas tapo antraisiais namais. Fakulteto juvelyrinėje Neringą galima dažnai sutikti. Juvelyrė pasakoja į meno pasaulį svajojusi patekti nuo vaikystės. Tačiau šeimoje ji – vienintelė menininkė.

„Giminėje – tik Kalvaičių pavardė. Tėtis jaunystėje buvo linkęs prie meno. O daugiau tai neturim tokių. Turim medikų, policininkų ir visų kitų sričių, tik ne juvelyrų“, – sako N. Kalvaitytė.
Savito stiliaus ir braižo juvelyrė sako dar neatradusi. Neretai bando keisti mastelius, kuria tai stambesnius, tai smulkesnius kūrinius. Jaunam kūrėjui tapti žinomam – nelengva. Dažnai juvelyrika – tik nepigus pomėgis. Daugelis pradeda nuo nedidelių užsakymų. Paklausiausi – tauriųjų metalų papuošalai. Konceptualaus meno kūriniai skirti tik parodoms. Labiausiai menininkei patinka dirbti su bronza.

„Bronza gera tuo, kad galima naudoti skirtingas patinas. Ir, pavyzdžiui, naudojant amoniaką, galima išgaut žalsvą, net mėlyną ryškią amoniakinę spalvą. Galima turėti ir lengvus, solidžius paviršius, nes bronza tiesiog būnant reaguoja su atmosferoje esančiomis medžiagomis, daugiausia su siera ir ji irgi nuo to pasipatinuoja. Galima išgauti ir labai tamsius, kas yra gan įprasta pas mus“, – pasakoja juvelyrė.
Neringa jau kelerius metus kuria medalius. Dalyvavo ir vasarą vykusioje medalių liejimo stovykloje. Šiųmetė – jubiliejinė – 40-oji ir yra pati seniausia visoje Europoje. Stovyklautojai medalį sukuria per dvi savaites.

„Žinoma, viskas prasideda nuo idėjos. Nuo kažkokių paieškų idėjai, informacijos paieškų. Kai jau surenki tai, pradedi eskizuoti. Kažkas daro gipse, plastiline, vaške. Kai jau turim eskizą, turim modelį, iš modelio galim keliauti į metalą. Po liejimo ar po kažkokio kito medžiagos pasirinkimo dar turime apdirbimą. Kelias visai ilgas“, – pripažįsta N. Kalvaitytė.
Tačiau šalyje medalio menas nepopuliarus. Medalininkų Lietuvoje neruošia jokia mokykla. O ir kolekcininkų nedaug. Tad medaliai dažniausiai kuriami muziejų ekspozicijoms.

„Pavyzdžiui, britai turi visai kitokią kultūrą. Yra jų medalių asociacija, kiekvienais metais narys turi nusipirkti bent po medalį. Jau remi kolegą ir tas poreikis iškart atsiranda. O pas mus dar to nėra“, – apgailestauja juvelyrė.
Viskas prasideda nuo idėjos.
Medaliai – Renesanso epochoje išpopuliarėję apdovanojimų arba atminimo ženklai. Jie kuriami siekiant įprasminti svarbius įvykius, asmenybes. Pirmasis medalis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagamintas 1520 metais ir buvo skirtas Žygimanto Augusto gimimui. Žemaičių muziejus „Alka“ turi sukaupęs beveik 700 šiuolaikinių medalių kolekciją. Dalis pristatyta stovyklos jubiliejui skirtoje parodoje.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.










