Kultūra

2018.10.29 22:01

Nacionalinių kultūros įstaigų vadovams nerimą kelia būsimas mažesnis finansavimas

Svarbiausios Lietuvos koncertų ir teatrų salės nežino, kaip dirbs 2019 metais, kai scenos bus uždarytos rekonstrukcijai. Nacionalinių kultūros įstaigų vadovai nuogąstauja, kad neturės už ką nuomotis kitų salių, apmokėti transporto į kitus miestus, nes Seimui pateiktame biudžete veiklai numatytos sumos gerokai mažesnės nei buvo 2018 m., nors išlaidų įstaigos patirs daugiau.

Nacionalinis operos ir baleto teatras savo pastatą rekonstruoja vasaromis ir jau daugiau kaip dešimtmetį. Pasak teatro vadovo, jų spektakliai pritaikyti didelei scenai ir kitur rodyti pastatymų negalėtų, nes nėra tokių salių. Todėl rekonstrukcija vyksta etapais. 2019 metais dėl statybų teatras sezoną baigs balandį ir pradės tik rugsėjį, todėl patirs nemažų nuostolių. Negana to, teatrui sumažinta dotacija vadinamosioms prekėms ir paslaugoms įsigyti.

„Mes negausime jau paprastai uždirbamų 250 tūkstančių, nuo paslaugų eilutės vėl bus negauta 72 tūkst., ir tai, pavadinkime, yra minusas, kas automatiškai taps skola, kurią reikės vis tiek anksčiau ar vėliau atiduoti“, – sako Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. 

Nacionalinė filharmonija pagrindinę salę rekonstrukcijai uždaro nuo Naujųjų. Vadovė teigia, kad ir jiems planuojamas biudžetas – gerokai apkarpytas, todėl teks atsisakyti dalies koncertų.

Keleriems metams statybininkams savo salę 2019 metais atiduosiantys Kongresų rūmai ir juose šeimininkaujantis Valstybinis simfoninis orkestras turės nuomotis ne tik kitas koncertų sales, bet ir patalpas repeticijoms. Jų įsiskolinimai, kaip teigia orkestro vadovas, taip pat sieks šimtus tūkstančių eurų.

Į mūšį kyla ir Valdovų rūmų muziejus. Vasarą atidaryta antroji ekspozicinių erdvių dalis, priimta keliasdešimt darbuotojų, tačiau kitų metų biudžete nenumatyta pakankamai lėšų net atlyginimams. 

„Valdovų rūmai kitiems metams neturi maždaug keturiems mėnesiams daliai atlyginimų lėšų, jų nenumatyta ir pastato išlaikymui, kadangi 2018 metais mes prašėme tik aštuoniems mėnesiams finansavimo“, – sako Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Susidariusios situacijos Kultūros ministerija nerado laiko komentuoti, esą nacionalinių įstaigų biudžetus tvirtina Finansų ministerija. Be to, biudžetas dar svarstomas. Tačiau Finansų viceministro Dariaus Sadecko rašte teigiama, kad Kultūros ministerija pati sprendė, kurioms įstaigoms kiek mažinti, tad dėl detalesnės informacijos reikėtų kreiptis į ją. 

Kultūros darbuotojai juokauja, kad iškilmingi 100-mečio renginiai, kuriuose pirmaisiais smuikais grojo nacionalinių įstaigų kolektyvai, 2019 metais jau bus pasibaigę, todėl, matyt, politikai nusprendė, kad galima ilgesniam laikui „padžiauti“ instrumentus.

Plačiau apie tai – Monikos Petrulienės reportaže.