2021 metų pradžioje visas pasaulis ėmė garsiau kalbėti apie anksčiau pogrindyje gyvavusią meno rūšį – NFT. Skambioms antraštėms paskatą tuomet davė didžiausias kriptomeno istorijoje pardavimas – menininko slapyvardžiu Beeple kūrinys „Everydays: the First 5000 Days“ buvo parduotas už beveik 70 mln. dolerių.
Žinoma, tai neliko nepastebėta pasaulinėje meno rinkoje ir šis koliažas tapo trečiu pagal brangumą kūriniu, parduotu menininkui dar esant gyvam. Nors NFT (angl. non-fungible token), arba nepakeičiamo žetono, sąvoka pasklido ganėtinai plačiai, ji vis dar sukelia nemažai klausimų ir įvairių reakcijų. Daugelis į kalbančiuosius apie NFT vis dar žiūri kaip į tokius, kurie vartoja nesuprantamas frazes.
Kalbant apie tokį požiūrį, Lietuva irgi ne išimtis. Tačiau pamažu įsibėgėjančios nepakeičiamų žetonų parodos ir gausėjančios jų kūrėjų gretos rodo bendrus su šia rinka susijusius pokyčius ir mūsų šalyje, jie kelia klausimų apie NFT, kaip meno kūrinių, ateitį.

Kas visgi tas NFT?
Norint giliau suprasti, ką reiškia nepakeičiamo žetono sąvoka, tenka susidurti su „blockchain“ terminu, o tai yra technologija, leidžianti sudaryti tiesioginį kontraktą tarp pirkėjo ir pardavėjo ir užtikrinanti, kad gautas kūrinys yra originalus.
NFT išties gali tapti visas skaitmeninis turinys, kolekcionuojami kūriniai, muzika, visų trijų sujungimas arba net visiškai naujos ir neištirtos kompozicijos. Šiuo metu pardavinėjamos nuotraukos, paveikslai, iliustracijos, drabužiai, dainos, filmuota medžiaga iš renginių ir t. t.
Žinoma, NFT rinka nestovi vietoje ir dideliu greičiu juda pirmyn, taigi, nors pati pradžia padėjo pagrindą naujos meno rinkos vystymuisi, jau galime kalbėti ir apie žaidimų avatarus. Jie tapo nauja nepakeičiamų žetonų atšaka su galimybe virsti pasyviomis pajamomis už avatarų panaudojimą kompiuteriniuose žaidimuose.
NFT kūriniai turi keletą rūšių, jų supratimas leidžia geriau gilintis į bendrą šios rinkos suvokimą. Pati elementariausia rūšis – tai pavieniai darbai, kurie gali būti tam tikros bendro darbo dalys arba funkcionuoti kaip atskiras vienetinis darbas.
Kita rūšis, kurią būtų galima išskirti, tai keletą leidimų turintys darbai, savotiškai prieštaraujantys pagrindinei NFT taisyklei, kad jis turi būti nepakeičiamas.
Įprastai vienetiniai ar kolekciniai NFT turi tam tikrą retumo įvertinimą, tačiau niekada nebūna 100 proc. vienodų. Kalbant apie keletą leidimų turinčius kūrinius tai negalioja, nes vienas darbas gali turėti 20, 100 ar kitą kūrėjo pasirinktą skaičių kolekcininkų. Be abejonės, tai turi įtakos kainai, nes, nebeturint privalumu laikomo absoliutaus retumo, ji mažėja.
Trečioji rūšis – tai didelės kūrinių kolekcijos, kurių darbai gali būti perkami pavieniui, bet gali būti ir kolekcionuojami. Galėtume drąsiai teigti, kad tai bene populiariausia NFT rūšis, tačiau kodėl būtent tokie darbai atkreipia kolekcionierių dėmesį, atsakymą turi „Lewben Art Foundation“ direktorė, šiuolaikinio meno ekspertė Ugnė Bužinskaitė.
„Kolekcijos žavi tuo, kad yra ribotos, tiksliau – baigtinės. Kolekcija nebepasipildys naujais darbais, jų yra tiek, kiek yra. Galbūt todėl jos tokios populiarios“, – teigia ji.
Tačiau, U. Bužinskaitės nuomone, tai ne vieninteliai kolekcionierių dėmesį patraukiantys aspektai: „Kai kurios kolekcijos yra generatyvios, tai sukuria dar vieną intrigą, nežinant, į ką mutuos vienas ar kitas NFT kūrinys.“

Nuo ko viskas prasidėjo?
Nors apie nepakeičiamuosius žetonus daugiausia imta kalbėti po 2021 metų vasarį įvykusio ir meno bendruomenę nustebinusio Beeple kūrinio pardavimo „Everydays: the First 5000 Days“, norint sužinoti apie pačią pradžią reikėtų grįžti 7 metus atgal.
Nepakeičiamųjų žetonų istorija prasidėjo 2014 metų gegužės 3 dieną, kai Kevinas McCoy`us savo darbą „Quantum“ pavertė NFT. Šis kūrinys – pikseliuotas aštuonkampio vaizdas, užpildytas apskritimais, lankais ir kitomis formomis. Jos turi tą patį centrą, todėl didesnės formos supa mažesnes ir hipnotiškai pulsuoja fluorescenciniais atspalviais. 2021-ųjų birželį vykusiame aukcione šis kūrinys buvo parduotas už 1,4 mln. dolerių.
Istorijoje būta nemažai menininkų ir jų kūrinių, kurie bandė keisti tradicinę meno sampratą įvesdami ką nors nauja ir gal net kiek neįprasta, tačiau tik vienetams tai pavyko. Būtų galima minėti Picasso paveikslą „Les Demoiselles“, kuris įvedė kubizmo grandinę, Malevičiaus juodąjį kvadratą, tapusį abstrakcijos genezės bloku, ir Duchampo pažymėtą idėjos erą.
Dabar prie šios grupelės jau būtų galima priskirti ir K. McCoy`aus kūrinį „Quantum“, kuris tapo naujos meno eros pradžia. Nors šis nepakeičiamas žetonas tapo NFT istorijos pradžios atskaitos tašku, tačiau tai įvyko dar prieš šiai rinkai pasiekiant savo populiarumo aukštumas, todėl kūrinys nėra toks žinomas, lyginant su vėliau sukurtais ir išgarsėjusiais projektais.
Vienas iš „Quantum“ šlovę pasiglemžusių projektų – „CryptoPunks“ kolekcija, jos istorija prasidėjo prieš 5 metus kaip eksperimentas. Iniciatoriai, pasivadinę „Larva Labs“, sukūrė 10 tūkst. skaitmeninių avatarų kolekciją. Avatarai turėjo vienodą stilistiką, tačiau skirtingus iš pikselių sudėliotus veidus.
Šios kolekcijos darbų savininkais eksperimento pradžioje nemokamai galėjo tapti visi panorėję ir suspėję rezervuoti patikusį NFT. Nors kolekcija išties didelė, tačiau ne begalinė, todėl, visiems dešimt tūkstančių avatarų radus savus šeimininkus, tai tapo paskata susiformuoti antrinei rinkai.
Savininkams pradėjus rengti aukcionus ir perpardavinėti savo nekeičiamuosius žetonus, kainos ėmė augti įspūdingai. Vienas iš avatarų 2017-ųjų birželį buvo parduotas už 1 dolerį, o 2020 metais perparduotas už 2900 dolerių. „Larva Labs“ skaičiavimais, per pusketvirtų metų „CryptoPunks“ kolekcija sulaukė 6800 sandorių, jų apyvarta meno rinkoje siekia apie 142 milijonus dolerių.

NFT rinkos užkulisiai
Išties NFT menas turi savo kainą, tačiau matant kolekcionierių sumokėtas sumas gali pasirodyti, kad nepakeičiamieji žetonai nukonkuravo net tradicinį meną. Jau 2021-ųjų rugpjūčio pradžioje „Art Price“ paskelbė meno rinkos pusmečio apžvalgą, ji buvo išties optimistinė. Buvo skelbiama, kad prekyba menu padengė pandeminius nuostolius, o kai kuriais aspektais pralenkė net 2019 metus.
Taip pat dėmesys buvo atkreiptas ir į internete vykusių aukcionų bumą. Vien tik Christie`s, Sotheby`s ir Phillips pirmą 2020-ųjų pusmetį surengė 258 vizualiojo meno aukcionus, iš jų 133 vyko internete. Šioje apžvalgoje buvo pastebėtas aspektas, kad internete pirktas tik nebrangus menas, kurio vertė svyravo nuo tūkstančio iki keliolikos tūkstančių dolerių. Taigi, internete įvykę meno kūrinių pardavimai užima tik 9,3 proc. bendros aukcionų apyvartos, o NFT, kuriam atitenka šio dešimtadalio trečdalis, galima sakyti, lieka trupiniai. Kitaip tariant, nepaisant įspūdingų už juos mokamų sumų, nepakeičiamųjų žetonų pardavimai šiandien užima tik 2 proc. antrinės meno rinkos.
Didelės kainos, tačiau vis dar nedidelis pardavimų kiekis – tai ne vienintelė NFT rinkos iliuzija, kuri, nors ir gyvuoja jau septynerius metus, bet vis dar stovi tradicinio meno šešėlyje. Pagrindine to priežastimi šiuolaikinio meno ekspertė U. Bužinskaitė įvardija tai, kad rinka dar nėra išsigryninusi, todėl yra „sunku atskirti profesionalų meną nuo mėgėjiško“.
Tačiau tai ne vienintelis nepakeičiamųjų žetonų rinkos trūkumas. Apie kitą ne mažiau svarbią problemą prabyla NFT kūrėja Ivona Tautkutė-Rustecka, kuri į šią rinką įžengė 2021-ųjų kovą, pasiūlydama kolektoriams dirbtinio intelekto sukurtus statiškus ir judančius vaizdus.
Ji pastebi, kad rinka nėra pakankamai reguliuojama, o tai atveria kelią nusikaltėliams, todėl sutinka, kad mitas, jog meno kūriniai gali išplauti nelegaliais būdais gautus pinigus, labai panašus į tiesą. Tam kelią atveria „blockchain“ technologija, leidžianti sandorį sudaryti tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo, o neretai net ir anonimiškai.
Nors NFT turi savų minusų, kurie šią rinką vis dar laiko žingsniu atgal nuo tradicinio meno, tačiau pliusai kalba apie šviesią ateitį. U. Bužinskaitė išskiria net keletą nepakeičiamųjų žetonų rinkos pranašumų, lyginant su tradiciniu menu.
„Kitaip nei tradicinėje meno rinkoje, menininkas nuo kiekvieno pardavimo visą likusį kūrinio egzistavimo rinkoje laiką gauna vadinamuosius „royalties“, vienokį ar kitokį procentą nuo pardavimo, priklausomai nuo pardavimo platformos. Taip pat tai, kad šių meno kūrinių kolekciją galima nuolat turėti su savimi savo kišenėje, skirtingai nei tradicinius meno kūrinius. Tai suteikia savotišką nepriklausomybę nuo fiziškai apčiuopiamų daiktų, galbūt kažką nuo to išlaisvina“, – teigia U. Bužinskaitė.
Su ja sutinka ir du kolekcininkai – skaitmeninio meno kūrėja Kirsten Ross iš Kalifornijos ir architektas, menininkas, prisistatantis slapyvardžiu Odyssey of the Heart iš Italijos.

Kas laukia ateityje?
Šiuolaikinio meno ekspertės U. Bužinskaitės nuomone, tai per mažai ištyrinėta rinka, kad jos ateitį būtų galima iš dalies prognozuoti tik pagal tradicinio meno rinkos prizmę.
„Kaip ir tradicinėje meno rinkoje, tai, kas labai greitai pakyla, gali labai greitai ir kristi žemyn“, – svarsto ji.
Kiek pozityvesnis NFT rinkos ateities klausimu išlieka Odyssey of the Heart. „Man patinka galvoti, kad dar tik pradedame šiuolaikinio meno renesansą ir kad augimas per ateinančius porą metų bus nuostabus“, – sako menininkas.
Kiek kitokią nuomonę išsako NFT kūrėja I. Tautkutė-Rustecka. Jos teigimu, NFT burbulas arba sprogs, arba ši meno rinka įsilies į mūsų kasdienį gyvenimą, tapdama norma. Ji priduria, kad nepakeičiamųjų žetonų rinkai įsitvirtinus pasaulyje Lietuva neliktų išimtimi.

Nors ir prabėgo 7 metai po pirmojo NFT, tačiau šios rinkos horizontai dar iki galo neaiškūs. Tiesa, kaip pastebi kolekcionierė Kirsten Ross, aplink besivystantis skaitmeninio pasaulio kitimas daro didelę įtaką ir NFT rinkai.
„„Facebook“ neseniai pakeitė savo įmonės pavadinimą į „Meta“, nes per ateinantį dešimtmetį planuoja socialinių tinklų platformas paversti metavisata. Štai kur krypsta ateitis“, – teigia ji.
Taigi tikriausiai belieka tik laukti ir stebėti NFT rinkos kelią, kuris arba praneš apie naują milijonierių kartą, arba dings amžiams.







