Japonų menininkė Yayoi Kusama, kuri save apibūdino kaip „obsesyvią kūrėją“, yra žinoma dėl taškelių naudojimo, begalybės instaliacijų ir moliūgų. Menininkė kūryboje naudoja tapybą, skulptūrą, performansą ir įvairių stilių instaliacijas.
Y. Kusama gimė 1929 m. provinciniame Matsumoto mieste, Japonijoje. Ji nuo mažens buvo pasiryžusi tapti tapytoja. Tačiau jos tėvai nepalaikė šios idėjos. „Mano mama buvo man pasakiusi, kad man yra neleidžiama tapyti, nes aš turėčiau ištekėti už vyro iš turtingos šeimos ir tapti namų šeimininke“, – atskleidžia Y. Kusama dokumentiniame filme „Yayoi Kusama – Obsessed with Polka Dots“.
„Kai aš buvau maža, ji atimdavo iš manęs rašalą bei drobes“, – pripažįsta menininkė. Pasak BBC, tai, kad Y. Kusamos mama atimdavo piešinius dar jų nebaigus, galėtų paaiškinti, kodėl ji taip apsėstai skuba užbaigti darbus.
Kai Y. Kusamai vaikystėje atsiskleidė meniniai siekiai, tuo pačiu metu jai prasidėjo haliucinacijos, kurios dažnai matymo lauką nusėdavo taškais. Šios haliucinacijos ir taškų tema formavo jos kūrybą per visą karjerą, teigiama „Britannica“.
Užsispyrimas tapti dailininke ir konfliktai su šeima paskatino 1957 m. išsikraustyti į Jungtines Amerikos Valstijas, ji įsikūrė Niujorke. „Vos tik atvykusi į Niujorką, aš pakilau ant „Empire State Building“ stogo. Matydama tokį didelį miestą, sau prižadėjau, kad vieną dieną užkariausiu Niujorką ir išgarsinsiu savo vardą pasaulyje su savo aistra menui bei sukaupta kūrybine energija“, – atskleidžia Y. Kusama dokumentiniame filme „Yayoi Kusama – Obsessed with Polka Dots“.
Anot BBC, Y. Kusamai karjeros pradžia Niujorke nebuvo lengva, nes meno pasaulyje dominavo vyrai. Nors jos ankstyvieji darbai sulaukė pagyrų iš kitų menininkų, pavyzdžiui, Donaldo Juddo, tačiau tikroji sėkmė jos dar neaplankė. Situacija buvo dar labiau kankinanti, kai bendraamžiai vyrai susilaukdavo pripažinimo už jos idėjas.
Claesas Oldenburgas, įkvėptas Y. Kusamos sofos, sudarytos iš medžiaginių falų, pradėjo kurti minkštas skulptūras, dėl kurių jis ir yra žinomas. O Andy Warholas nukopijavo jos novatorišką idėją sukurti pasikartojančius vienintelio eksponato vaizdus, teigiama BBC.
Y. Kusama savo ankstyvuosius darbus Niujorke įvardija „begalybės tinklu“. Paveiksluose buvo tūkstančiai mažų žymių, kurios įkyriai pakartojamos drobėje, nepaisant jos kraštų, lyg žymės galėtų tęstis iki begalybės. Šie kūriniai tyrinėja fizines ir psichologines paveikslo ribas, pasikartojimu sukuria hipnotizuojančius vaizdinius tiek žiūrovui, tiek autoriui, rašoma „Britannica“
1965 m. Y. Kusama sukūrė pirmąjį savo veidrodžių kambarį – instaliaciją, kuria ji išryškino visuomenėje kylantį begalybės suvokimą po žmogaus išsilaipinimo mėnulyje. Vis tik po kelių mėnesių buvo eksponuota ir Luco Samaro veidrodžių instaliacija, tik prestižiškesnėje galerijoje. Tai prislėgė Y. Kusamą, teigiama BBC.
Y. Kusamos kūriniai, sukurti Niujorke, atspindėjo kylantį mininalistinį stilių, tačiau jos darbai greitai pakrypo į popartą. Dailininkė tapo pagrindine Niujorko avangardo figūra, kurios kūriniai buvo eksponuojami šalia tokių kūrėjų kaip Donaldas Juddas, Classas Oldenburgas ir Andy Warholas, teigiama „Britannica“.
Nuo 10 deš. Y. Kusama kūryboje turi naują obsesiją – moliūgą. Motyvas įsitvirtino darbuose nuo 1993 m., kai Venecijos bienalėje, Japonijos paviljone, Y. Kusama pristatė „Mirror Room (Pumpkin)“. Šioje instaliacijoje – veidrodiniame kambaryje – yra daugybė juodai dėmėtų geltonų moliūgų skulptūrų, visa kompozicija sukuria begalybės jausmą, teigiama „Phillips“.
Heather Lenz filme „Kusama. Infinito“, atskleidžiama, kad Y. Kusama niekada neturėjo lytinių santykių. Jos seksualinė energija buvo nukreipta į meną. „The Guardian“ rašoma, kad apsėdimą primenanti Y. Kusamos kūrybinė veikla galėjo būti reakcija į jos tėvo romanus. Nusivylusi menininkės mama vertė Y. Kusamą šnipinėti savo tėvą, leidžiantį laiką su kitomis moterimis.
Y. Kusama sulaukė dėmesio sukurdama meninius įvykius svarbiose Niujorko vietose – Centriniame parke ir MoMa teritorijoje, kuriais ji norėjo skatinti taiką ar kritikuoti meno įstaigas. Tačiau kūriniuose nebuvo apsieita be nuogybių, o tai sukėlė skandalą jos gimtojoje Japonijoje, JAV spauda ją kritikavo dėl to, kad, jų nuomone, Kusama bet kokia kaina siekė dėmesio, teigiama BBC.
Nusivylusi ir prislėgta Y. Kusama 1973 m. grįžo į Japoniją, kurioje, būdama be šeimos ir draugų paramos bei negalėdama kurti, ji bandė pasitraukti iš gyvenimo. Nuo 1977 m. ji savanoriškai gyvena psichiatrinėje ligoninėje. Kūryba Y. Kusamai yra kaip terapija, tad jos studija yra netoliese psichiatrinės ligoninės, rašoma „The Guardian“.
