MO muziejaus ir LRT vaizdo pasakojimų cikle „#menasnaMO: 10 Lietuvos fotografijos istorijų“ pristatome fotografą, fiksuojantį tamsiąją lietuviško kaimo pusę, skurdą, žmogiškojo orumo praradimą, moralinį nuosmukį ir neviltį. Tai – Rimaldas Vikšraitis.
Lietuvos fotografijoje kaimo gyvenimas yra dažnas motyvas, tačiau jį fiksavę fotografo Rimaldo Vikšraičio (g. 1954) kadrai – išskirtiniai. Juose nerasite kitiems autoriams būdingo gamtos idealizavimo ar senųjų tradicijų įamžinimo.
Kaimo žmonių gyvenimas be romantikos
Vikšraitis fotografuoja tamsiąją lietuviško kaimo pusę – skurdą, alkoholizmą, žmogiškojo orumo praradimą. Kadangi priešais Vikšraičio fotoobjektyvą atsiranda jo kaimynai ar pažįstami, jie mielai pozuoja ir nesidrovi savo buities bei gyvenimo būdo. Siekdamas didesnio efekto, autorius nevengia surežisuoti groteskiškų, teatrališkų mizanscenų.
Vikšraičio cikluose „Pavargusios kaimo grimasos“ ir „Vienkiemio godos“ ryškėja paprastas kaime gyvenančių žmonių santykis su juos supančia tikrove. Jiems mirtis jau seniai tapusi įprasta kraštovaizdžio dalimi. Todėl fotografo įamžinamose atgrasiose skerstuvių scenose iškyla žmogaus, kaip tokios pat gyvuliškos ir trumpaamžės būtybės, metaforos.
Kituose kadruose, fiksuodamas šioje aplinkoje gyvenančius vaikus, menininkas kalba apie negailestingą vaikystę ir karta iš kartos besisukantį skurdo ratą.
Moralinis nuosmukis ir neviltis
Vikšraičio nuotraukose ryškėja ne tik moralinis nuosmukis, bet ir tyli kaimo gyventojų neviltis.
Ciklo „Vienkiemio godos“ kadruose autorius atsitraukia toliau nuo fotografijų subjektų ir leidžia žiūrovams į juos pažvelgti iš tolimesnės perspektyvos. Herojų vargus tik dar labiau išryškina niūri rudeniška Lietuvos gamta.
Didžiausias įvertinimas
Vikšraičio kūryba 2009 metais buvo įvertinta tarptautiniu mastu – didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Les Rencontres des Arles Photographie“ Prancūzijoje jis buvo apdovanotas kaip „Metų atradimas“.
Žiūrėkite vaizdo pasakojimą apie Rimaldą Vikšraitį:
Daugiau fotografijų – MO muziejaus parodoje
Rimaldo Vikšraičio fotografijas galima išvysti MO muziejaus parodoje „Permainų šventė“. Ši paroda yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti itin plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje.
Taip pat keliamas klausimas, kada fotografija tampa meno kūriniu, kas lemia jos meniškumą? Autoriaus požiūris, fiksuojamų akimirkų ir objektų pasirinkimas, vaizdinė forma ar konceptualus sumanymas? O galbūt fotografijos meniškumas nėra tik pačios fotografijos savybė ir priklauso nuo konteksto?
Parodą papildo dokumentinė vaizdo ir garso medžiaga, suteikianti progą tiesiogiai, be meninio „filtro“ pažvelgti į autentiškas ir alternatyvias subkultūrų šventes.
Daugiau apie parodą „Permainų šventė“: čia.
