MO muziejaus ir LRT vaizdo pasakojimų cikle „#menasnaMO: 10 Lietuvos fotografijos istorijų” pristatome fotografę Moniką Požerskytę. Menininkė jautriai žvelgia į žmones ir, regis, per fotoobjektyvą leidžia išvysti ne tik portretuojamojo išorę, bet ir vidinį grožį.
Užfiksavo žymiausius Lietuvos fotografijos mokyklos atstovus
Fotografė Monika Požerskytė (g. 1981) žinoma kaip jautrių portretų kūrėja, socialinių fotografijos projektų autorė. Taip pat menininkė yra ir fotografo Romualdo Požerskio dukra. Šį faktą fotografė reflektuoja savo kūryboje, serijoje „Keturi“, kurioje užfiksuoja žymiausius Lietuvos fotografijos mokyklos atstovus: Antaną Sutkų, Aleksandrą Macijauską, Romualdą Rakauską ir Romualdą Požerskį.
Studijiniuose nespalvotuose portretuose draugai fotografai įamžinti būtent kaip savo profesijos atstovai: rankose laiko žymiausius savo kadrus, taip pat savo autoportretus ir įvairias draugystę menančias bendras nuotraukas.
Požerskytė ciklu „Keturi“ prisideda prie Lietuvos fotografijos legendos kūrimo, bet kartu ir atskleidžia jautrų savo santykį su didelę įtaką jai padariusia tėvų kartos fotografija.
„100 metų kartu“
Savo kūryboje Požerskytė tęsia Lietuvos fotografijos mokyklos humanistines tradicijas. Ji jautriai žvelgia į žmogų, nevengia prieiti ypač arti, regis, net leidžia per fotoobjektyvą išvysti ne tik portretuojamojo išorę, bet ir vidinį grožį.
Šis siekis ryškus serijoje „100 metų kartu“, kurioje Lietuvos šimtmečio proga Požerskytė fiksavo tokio pat garbingo amžiaus sulaukusius senolius. Jiems įamžinti pasirinko abstraktų ryškų foną. Tokiu būdu fotografė atsiribojo nuo dabartinės senjorų gyvenamosios aplinkos – dažnai ligoninės ar senelių namų, ilgaamžių portretams suteikė daugiau optimizmo.
Kasdienis ir alinantis cirko artistų gyvenimas
Priešingą strategiją menininkė pasirinko serijoje „Post-Circle“, kurioje užfiksavo cirko artistus. Joje aplinka vaidina itin svarbų vaidmenį, leidžia vizualizuoti nefasadinį, kasdienį alinantį artistų gyvenimą, gastrolių nuovargį.
Pro karnavalinę aprangą ir grimo sluoksnį išryškėja jų vienatvė ar artimi tarpusavio ryšiai. Ciklo kompozicijos, tiesus herojų žvilgsnis į objektyvą primena Lietuvos fotografijos mokyklos stilistiką, tačiau menininkė neatsisako spalvų, pabrėžia spalvingą cirko kasdienybę.
Žiūrėkite vaizdo pasakojimą apie Moniką Požerskytę:
Daugiau fotografijų – MO muziejaus parodoje
Monikos Požerskytės fotografijas galima išvysti MO muziejaus parodoje „Permainų šventė“. Ši paroda yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti itin plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje.
Taip pat keliamas klausimas, kada fotografija tampa meno kūriniu, kas lemia jos meniškumą? Autoriaus požiūris, fiksuojamų akimirkų ir objektų pasirinkimas, vaizdinė forma ar konceptualus sumanymas? O galbūt fotografijos meniškumas nėra tik pačios fotografijos savybė ir priklauso nuo konteksto?
Parodą papildo dokumentinė vaizdo ir garso medžiaga, suteikianti progą tiesiogiai, be meninio „filtro“ pažvelgti į autentiškas ir alternatyvias subkultūrų šventes.
Daugiau apie parodą „Permainų šventė“: čia.
